https://youtu.be/dXGVaQj-8AM

Išėjimo knyga 20:3-6 (LBD)
Neturėsi kitų dievų, tiktai mane. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.

Išėjimo knyga 34:6-7 (LBD)
Ir VIEŠPATS praėjo pro jį, tardamas: „VIEŠPATS, VIEŠPATS, esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, gausus gerumo ir ištikimybės, lydintis gerumu lig tūkstantosios kartos, atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę, tačiau nepaliekantis kaltųjų be bausmės, bet baudžiantis už tėvų kaltę vaikus ir vaikų vaikus lig trečios ir ketvirtos kartos.“

Kunigų knyga 26:39-40 (LBD)
O kas iš jūsų išliks, už savo kaltes bus prislėgti priešų krašte, bus prislėgti ir už savo protėvių kaltes. Tad jie išpažins savo kaltę ir savo protėvių kaltę, kad nusižengė man išdavyste, maža to, nesiliovė spirtis prieš mane.

Skaičių knyga 14:18 (LBD)
‘VIEŠPATS yra lėtas pykti, gausus gerumo, atleidžiantis kaltę ir nusižengimą, tačiau nepaliekantis kaltųjų be bausmės ir baudžiantis vaikus už tėvų kaltę ligi trečios ir ketvirtos kartos.’

Pakartoto Įstatymo knyga 5:7-10 (LBD)
Neturėsi kitų dievų, tiktai mane. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia žemėje ir vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.

Pakartoto Įstatymo knyga 7:9-10 (LBD)
Todėl žinok, kad VIEŠPATS, tavo Dievas, yra Dievas –­ ištikimas Dievas, kuris ištikimai laikosi Sandoros su jį mylinčiais ir vykdančiais jo įsakymus ligi tūkstantosios kartos, bet nedelsia atlyginti sunaikinimu to, kuris jį atmeta. Su tokiu jis nedelsia ir tuojau pat jam atlygina.

Pakartoto Įstatymo knyga 23:3 (LBD)
Gimusieji iš neteisėto lytinio santykiavimo nebus priimti į VIEŠPATIES sueigą. Net iki dešimtos kartos nė vienas jų palikuonių nebus priimtas į VIEŠPATIES sueigą.

*tai yra pavainikio prakeiksmas

Pakartoto Įstatymo knyga 28:32, 41, 53-57 (LBD)
Tavo sūnūs ir dukterys tau matant bus atiduodami svetimai tautai; pražiūrėsi akis visą dieną jų ieškodamas, bet būsi bejėgis ką nors padaryti.
<…>
Nors pagimdysi sūnų ir dukterų, su tavimi jie nepasiliks, nes turės išeiti į nelaisvę.
<…>
Beviltiškai skursdamas dėl priešo apgulos, valgysi savo įsčių vaisių ­– kūną savo sūnų ir dukterų, kuriuos VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau davęs. Net švelniausias ir lepiausias iš jūsų vyrų pavydės savo paties broliui, mylimai žmonai ir kitiems vaikams bet kokio gabalo savo vaikų mėsos, kurią pats valgys, kai nebus likę nieko kito, beviltiškai skurstant visiems tavo miestams dėl priešo apgulos. Net švelniausia ir lepiausia iš jūsų moterų, tokia švelni ir tokia lepi, kad nėra pratusi kojos padu paliesti žemę, pavydės savo mylimam vyrui, sūnui bei dukteriai net nuovalų, kurios išeina gimdant, ir pagimdyto kūdikio, nes pati juos valgys slapta, kai nebus likę nieko kito, beviltiškai skurstant visiems tavo miestams dėl priešo apgulos.

Jozuės knyga 6:26 (LBD)
Ta proga Jozuė ištarė priesaiką:
„Tebūna prakeiktas VIEŠPATIES akivaizdoje žmogus,
kuris bandytų atstatyti Jericho miestą!
Savo pirmagimio kaina jis padės jo pamatus
ir savo jauniausiojo sūnaus kaina pastatys vartus.“

Karalių pirma knyga 16:34 (LBD)
Jo dienomis Hielis iš Betelio atstatė Jerichą. Dėdamas jo pamatus, jis neteko savo pirmagimio sūnaus Abiramo, o įstatydamas vartus į vietą, neteko savo jauniausio sūnaus Segubo, kaip VIEŠPATS buvo kalbėjęs per Nūno sūnų Jozuę.

Samuelio pirma knyga 15:2-3 (LBD)
Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS: ‘Aš bausiu Amaleką už tai, ką jis padarė Izraeliui, jam einant iš Egipto, užpuolęs jį kelyje. Dabar eik, pulk jį ir skirk sunaikinti visa, kas jam priklauso. Nesigailėk nė vieno, užmušk vyrus ir moteris, vaikus ir kūdikius, jaučius ir avis, kupranugarius ir asilus.’“

Samuelio pirma knyga 31:2 (LBD)
Filistinai pasivijo Saulių ir jo sūnus. Sauliaus sūnus –­ Jehonataną, Abinadabą ir Malkišūvą –­ filistinai nukovė.

Samuelio antra knyga 4:4 (LBD)
Sauliaus sūnus Jehonatanas turėjo sūnų sužalotomis kojomis. Jis buvo penkerių metų, kai žinia apie Saulių ir Jehonataną pasiekė Jezreelį. Auklė, pasiėmusi jį, bėgo. Atsitiko taip, kad, jai skubant bėgti, jis parkrito ir tapo raišas. Jo vardas buvo Mefi Bošetas.

Samuelio antra knyga 6:23 (LBD)
Užtat Sauliaus duktė Mikalė liko bevaikė iki savo mirties dienos.

Samuelio antra knyga 21:1-6 (LBD)
Dovydui valdant badas tęsėsi metai po metų trejus metus. Dovydas teiravosi VIEŠPATIES, ir VIEŠPATS tarė: „Saulius ir jo namai užsitraukė kraujo kaltę, nes žudė gibeoniečius.“ Tad karalius pasišaukė gibeoniečius ir kalbėjosi su jais. Gibeoniečiai buvo ne izraelitai, o likutis amoritų, kuriuos izraelitai buvo prisiekę apsaugoti, o Saulius, stengdamasis Izraelio ir Judo žmonių labui, buvo bandęs juos sunaikinti. Dovydas klausė gibeoniečių: „Ką turiu daryti dėl jūsų? Kaip turiu permaldauti, kad laimintumėte VIEŠPATIES paveldą?“ Gibeoniečiai atsakė jam: „Mūsų ginčas su Sauliumi ir jo namais negali būti išspręstas sidabru ar auksu nei nubaudžiant mirtimi bet kokį žmogų Izraelyje.“ Dovydas atsakė: „Ką tik sakysite, tą padarysiu.“ Tada jie tarė karaliui: „Už tą žmogų, skerdusį mus ir ketinusį išnaikinti, kad neišliktume niekur Izraelio žemėje, tebūna mums perduoti septyni jo vyriški palikuonys, ir mes pamausime juos ant baslių VIEŠPATIES akivaizdoje Sauliaus, VIEŠPATIES išrinktojo, Gibėjoje.“ Karalius atsakė: „Perduosiu.“

Samuelio antra knyga 3:28-30 (LBD)
Apie tai išgirdęs, Dovydas tarė: „Aš ir mano karalystė amžinai nekalti VIEŠPAČIUI dėl Nero sūnaus Abnero kraujo. Tekrinta kaltė ant Joabo galvos ir visų jo tėvo namų! Niekada tenebūna Joabo namai be kenčiančio sėklos išsiliejimą, be sergančio raupsais, be laikančio verpstę [T.y. sumoteriškėjusio vyro.], be žuvusio nuo kalavijo, be stokojančio duonos!“ Joabas ir jo brolis Abišajas nužudė Abnerą už tai, kad jis buvo užmušęs jų brolį Asaelį Gibeone.

Samuelio antra knyga 12:9-15 (LBD)
Tad kodėl paniekinai VIEŠPATIES žodį ir darei, kas nedora jo akyse? Tu užmušei Ūriją Hetitą kalaviju ir paėmei jo žmoną sau žmona. Amonitų kalaviju jį užmušei. Užtat kalavijas niekada nepaliks tavo namų, nes mane paniekinai ir paėmei Ūrijos Hetito žmoną sau žmona.’ Taip kalbėjo VIEŠPATS: ‘Tikėk manimi, aš sukelsiu prieš tave pikta tavo namuose. Paimsiu tavo žmonas tavo akyse, duosiu jas tavo artimui, ir jis miegos su tavo žmonomis šios saulės akivaizdoje. Tu tai padarei slapta, o aš tai įvykdysiu viso Izraelio akyse ir viešai dienos šviesoje.’“
Dovydas tarė Natanui: „Nusidėjau VIEŠPAČIUI!“ Natanas atsakė Dovydui: „VIEŠPATS atleidžia tavo nuodėmę. Tu nemirsi. Bet kadangi tai darydamas paniekinai VIEŠPATĮ, tau gimęs kūdikis mirs.“ Natanas nuėjo namo, o VIEŠPATS ištiko kūdikį, kurį buvo pagimdžiusi Batšeba, ir jis mirtinai susirgo.

Samuelio antra knyga 13:10-16 (LBD)
Amnonas tarė Tamarai: „Atnešk valgį į miegamąjį ir pamaitink mane.“ Tamara paėmė kukulius, kuriuos buvo pataisiusi, ir nunešė į savo brolio Amnono kambarį. Bet jai paduodant valgyti, Amnonas nutvėrė ją. „Eikš, mano seserie, ­– tarė jis jai, ­– sugulk su manimi.“ Ji atsakė: „Ne, mano broli, neprievartauk manęs! Tokie dalykai nedaromi Izraelyje! Nedaryk tokio begėdiško dalyko! Kur aš dingsiu su savo gėda? O tu būsi kaip bet koks niekšas Izraelyje! Tad maldauju pasikalbėti su karaliumi; jis neatsisakys tau mane atiduoti.“ Bet jis nenorėjo jos klausyti ir, būdamas stipresnis, suėjo su ja prievarta. Dabar Amnonas pajuto jai labai stiprią neapykantą. Iš tikrųjų jo neapykanta buvo kur kas didesnė už aistrą, kurią jautė jai. Amnonas tarė: „Kelkis ir nešdinkis!“ O ji maldavo: „Ne, mano broli, nedaryk to, nes išvaryti mane būtų dar didesnė skriauda negu ana, kurią man padarei.“ Bet jis nenorėjo jos klausyti.

Samuelio antra knyga 13:28-29 (LBD)
Savo tarnams Abšalomas įsakė, tardamas: „Būkite budrūs! Kada Amnono širdis bus tapusi smagi nuo vyno ir aš jums pasakysiu: ‘Smokite Amnonui!’ ­– užmuškite jį! Nebijokite, nes aš pats duodu jums šį įsakymą. Elkitės ryžtingai kaip narsūs vyrai!“ Abšalomo tarnai pasielgė su Amnonu, kaip Abšalomas buvo įsakęs. Tada visi kiti karaliaus sūnūs sėdo kiekvienas ant savo mulo ir pabėgo.

Samuelio antra knyga 16:22 (LBD)
Ant stogo Abšalomui buvo pastatyta palapinė, ir Abšalomas suėjo su savo tėvo sugulovėmis viso Izraelio akyse.

Karalių pirma knyga 14:9-11 (LBD)
Tu elgeisi nedoriau už visus prieš tave buvusius, tu ėmei ir pasidarei sau kitų dievų ir liedintų atvaizdų mane į piktumą vesti. Tu man atsukai nugarą. Todėl aš užtrauksiu nelaimę Jeroboamo namams, išrausiu iš Jeroboamo šeimos visus vyriškius ­– vergą ir laisvą Izraelyje ­– ir švariai iššluosiu Jeroboamo namus, kaip iššluojamas mėšlas. Kas iš Jeroboamo šeimos mirs mieste, tą šunys suės, o kas mirs atvirame lauke, tą padangių paukščiai sules, nes taip VIEŠPATS kalbėjo.’

Karalių pirma knyga 15:28-30 (LBD)
Taigi Baša nužudė Nadabą trečiais Judo karaliaus Asos metais ir vietoj jo tapo karaliumi. Vos tapęs karaliumi, jis išžudė visus Jeroboamo namus ir nepaliko Jeroboamui nė gyvos dvasios, bet visiškai sunaikino jį pagal VIEŠPATIES žodį, kurį jis buvo ištaręs per savo tarną Ahiją Šilojietį, už nuodėmes, kurias Jeroboamas buvo padaręs ir įtraukęs Izraelį į nuodėmę, supykdydamas jomis VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą.

Karalių pirma knyga 16:1-4 (LBD)
Hananio sūnų Jehuvą pasiekė VIEŠPATIES žodis prieš Bašą: „Aš pakėliau tave iš dulkių ir padariau tave savo tautos Izraelio vadu, bet tu ėjai Jeroboamo pėdomis ir vedei mano tautą Izraelį į nuodėmę, pykdydamas mane jų nuodėmėmis, tad, žiūrėk, aš nušluosiu Bašą bei jo namus ir padarysiu tavo namus kaip Nebato sūnaus Jeroboamo. Kas tik iš Bašos šeimos mirs mieste, tą šunys suės, o kas tik mirs atvirame lauke, tą paukščiai sules.“

Karalių pirma knyga 16:11-13 (LBD)
Pradėjęs karaliauti ir vos spėjęs atsisėsti į sostą, jis išžudė visus Bašos namus, nepalikdamas nė vieno vyriškio iš jo giminių ar bičiulių. Taip Zimris sunaikino visus Bašos namus pagal žodį, kurį VIEŠPATS buvo ištaręs per pranašą Jehuvą, už visas Bašos nuodėmes ir už jo sūnaus Elos nuodėmes, kuriomis jie patys buvo nusidėję ir įtraukę Izraelį į nuodėmę, pykdydami VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, savo stabais.

Karalių pirma knyga 21:20-26 (LBD)
Ahabas tarė Elijui: „Suradai mane, mano prieše?“ ­– „Taip, suradau tave, ­– atsakė jis. –­ Kadangi esi pasidavęs daryti, kas nedora VIEŠPATIES akyse, tikėk manimi, užtrauksiu tau nelaimę. Nusikratysiu tavimi, Izraelyje atkirsiu nuo Ahabo vyriškius ­– vergus ir laisvuosius. Pasielgsiu su tavo namais, kaip pasielgiau su Nebato sūnaus Jeroboamo namais ir Ahijos sūnaus Bašos namais, nes pykdei mane, vesdamas Izraelį į nuodėmę. VIEŠPATS kalbėjo ir apie Jezabelę: ‘Šunys ės Jezabelę Jezreelio lauke.’ Kas tik iš Ahabo mirs mieste, tą šunys suės, o kas iš jo šeimos mirs atvirame lauke, tą padangių paukščiai sules.“
Iš tikrųjų, niekada nebuvo kito tokio kaip Ahabas, kuris būtų buvęs taip pasidavęs daryti, kas nedora VIEŠPATIES akyse, savo žmonos Jezabelės skatinamas. Jis elgėsi pasibjaurėtinai, eidamas paskui stabus, kaip darė amoritai, kuriuos Dievas išvarė prieš izraelitus.
Išgirdęs šiuos žodžius, Ahabas persiplėšė drabužius ir apsivilko ašutine ant nuogo kūno. Jis pasninkavo, miegojo apsivilkęs ašutine ir vaikštinėjo prislėgtas. Tada Eliją Tišbietį pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ar matei, kaip Ahabas nusižemino prieš mane? Kadangi jis nusižemino prieš mane, neužtrauksiu nelaimės jo dienomis. Ant jo namų užtrauksiu nelaimę jo sūnaus dienomis.“

Karalių antra knyga 10:1, 7-8, 11, 17 (LBD)
Ahabas turėjo septyniasdešimt palikuonių Samarijoje. Jehuvas parašė ir išsiuntė laiškus į Samariją Jezreelio didžiūnams ir seniūnams bei Ahabo vaikų globėjams. …
<…>
Kai juos pasiekė laiškas, jie paėmė karaliaus sūnus ir visus septyniasdešimt nužudė. Sudėję jų galvas į pintines, nusiuntė į Jezreelį. Kai atėjo pasiuntinys ir pranešė: „Karaliaus sūnų galvos atneštos“, –­ jis įsakė: „Sudėkite jas iki ryto į dvi krūvas prie miesto vartų.“
<…>
Tada Jehuvas išžudė visus išlikusius Jezreelyje iš Ahabo namų –­ visus didikus, artimus bičiulius ir kunigus, ­– nepalikdamas nė vieno gyvo.
<…>
Atvykęs į Samariją, Jehuvas žudė visus, kurie buvo išlikę Samarijoje iš Ahabo namų, kol juos išnaikino, įvykdydamas žodį, kurį VIEŠPATS buvo davęs Elijui.

Karalių antra knyga 4:1 (LBD)
Viena moteris, vieno pranašų mokinių žmona, skundėsi Eliziejui: „Mano vyras, tavo tarnas, mirė. Tu žinai, kad tavo tarnas bijojo VIEŠPATIES, tačiau dabar atėjo jo skolintojas paimti mano dviejų vaikų sau vergais.“

Karalių antra knyga 5:27 (LBD)
Todėl Naamano raupsai amžinai prilips tau ir tavo palikuonims.“ Ir Gehazis nuėjo raupsuotas kaip sniegas.

Karalių antra knyga 24:18-20 (LBD)
Zedekijas buvo dvidešimt vienerių metų, kai tapo karaliumi, ir karaliavo Jeruzalėje vienuolika metų. Jo motina buvo Jeremijo duktė, vardu Hamutalė, iš Libnos. Jis darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, kaip buvo daręs Jehojakimas. Iš tikrųjų Jeruzalė ir Judas taip įpykdė VIEŠPATĮ, kad jis išvarė juos iš savo Artumo. Zedekijas sukilo prieš Babilono karalių.

Karalių antra knyga 25:6-7 (LBD)
Karalius buvo suimtas ir nuvestas į Riblą pas Babilono karalių, kuris surengė jam teismą. Nužudžius Zedekijo sūnus jo akyse, Zedekijui buvo išluptos akys. Apkaustytas vario grandinėmis, jis buvo nuvarytas į Babiloną.

Jeremijo knyga 52:9-11 (LBD)
Sugavę karalių, jie nuvedė jį į Riblą Hamato krašte pas Babilono karalių ir šis surengė jam teismą. Babilono karalius mirtimi nubaudė Zedekijo sūnus jo akyse. Taip pat Ribloje jis išžudė visus Judo didžiūnus. Po to Babilono karalius įsakė išlupti Zedekijui akis, uždėti grandines, išvaryti į Babiloną ir laikyti jį kalėjime ligi mirties.

Ezechielio knyga 12:13 (LBD)
Užmesiu ant jo savo tinklą, ir jis pateks į mano spąstus; atvesiu jį į Babiloną, chaldėjų kraštą, tačiau to krašto jis nematys ir ten mirs.

Psalmynas 109:9-15 (LBD)
Jo vaikai telieka našlaičiai,
o jo žmona tenašlauja.
Jo vaikai tegul klajoja ir elgetauja,
iš pašiūrių, kur gyvena, tebūna išvaryti.
Tepasiglemžia skolintojas jo nuosavybę,
o jo triūso vaisius teišgrobsto svetimieji.
Teneparodo nė vienas jam gerumo
nei užuojautos jo našlaičiams.
Težūva visi jo palikuonys,
ir su antra karta teišnyksta jo vardas.
Teatmena VIEŠPATS jo protėvių kaltę,
o jo motinos nuodėmė telieka nepanaikinta.
Temato tai VIEŠPATS nuolatos,
kol jo atminimas neužges žemėje.

Patarlių knyga 11:21 (LBD)
Būk tikras, kad nedoras žmogus neliks nenubaustas, o teisiųjų palikuonys išsigelbės.

Jeremijo knyga 31:29-31 (LBD)
Tomis dienomis žmonės nebesakys: ‘Tėvai valgė rūgščias vynuoges, bet dantys atšipo vaikams!’ Ne! Kiekvienas mirs už savo paties kaltę: dantys atšips tam, kuris valgo rūgščias vynuoges. Tikėkite manimi, ateina dienos, –­ tai VIEŠPATIES žodis, –­ kai sudarysiu naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais.

Raudų knyga 5:7 (LBD)
Mūsų tėvų, kurie nusidėjo, nebėra, bet mes turime nešti jų kaltes.

Raudų 5:7 (Burbulio)
Mūsų tėvai nusikalto, o mes turime nešti jų kaltę.

Raudų 5:7 (Kundroto 2)
Mūsų tėvai nusidėjo, ir jų nebėra; o mes nešiojame jų neteisybes.

Ezechielio knyga 18:1-4 (LBD)
Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką jūs manote, kartodami šią patarlę apie Izraelio žemę: ‘Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys’? Kaip aš gyvas, –­ tai Viešpaties DIEVO žodis, –­ ši patarlė nebebus daugiau kartojama Izraelyje. Tikėki manimi! Visi žmonės yra mano; ir tėvo gyvybė, ir sūnaus gyvybė man priklauso. Mirs tik tas, kuris nusideda.

Ezechielio knyga 18:19-23 (LBD)
Jūs klausiate: ‘Kodėl sūnus neturėtų kentėti dėl tėvo kaltės?’ Todėl, kad sūnus darė, kas teisinga ir teisu, laikėsi visų mano įstatų, jis tikrai bus gyvas! Žmogus, kuris nusideda, turi mirti. Vaikas nekentės už tėvo kaltę nei tėvas nekentės už vaiko kaltę. Teisiojo teisumas bus jam įskaitytas, ir nedorėlio nedorumas bus jam įskaitytas. Bet jei nedorėlis atgailauja dėl visų savo nuodėmių, kurias buvo padaręs, laikosi mano įstatų ir daro, kas teisinga ir teisu, jis tikrai bus gyvas ir nemirs. Nė vienas jo nusikaltimų, kuriuos jis buvo padaręs, nebus atmenamas; jis bus gyvas dėl savo teisumo darbų. Argi aš trokštu, kad nedorėlis mirtų, ­– tai Viešpaties DIEVO žodis, –­ o ne grįžtų iš savo kelio ir gyventų?

Ozėjo knyga 4:6 (LBD)
Mano tauta naikinama, nes jai stinga pažinimo; kadangi tu atmetei pažinimą, atmesiu tave kaip savo kunigą; kadangi tu užmiršai savo Dievo mokymą, užmiršiu ir aš tavo vaikus.

Evangelija pagal Matą 27:24-26 (LBD)
Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis vis didėja, paėmė vandens, nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarė: „Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!“ O visi žmonės šaukė: „Jo kraujas [tekrinta] ant mūsų ir mūsų vaikų!“ Tuomet jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.

Evangelija pagal Joną 9:13-34 (LBD)
Tuomet jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus. O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šabas. Fariziejai ėmė jį iš naujo kamantinėti, kaip jis praregėjęs. Jis paaiškino: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau, ir dabar regiu.“ Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šabo.“ O kiti sakė priešingai: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius ženklus?!“ Ir jų nuomonės nesutapo. Tuomet jie ir vėl klausia buvusį neregį: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas.“ Žydai nenorėjo tikėti, kad jis tikrai buvęs aklas ir praregėjęs. Jie liepė pašaukti praregėjusiojo gimdytojus ir ėmė juos tardyti: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“ Jo tėvai atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis yra gimęs aklas. O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegul kalba už save.“ Tėvai šitaip pasakė bijodami žydų. Mat žydai buvo nutarę, jog kas tik išpažintų Jėzų esant Mesiją, turėtų būti išmestas iš sinagogos. Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį.“ Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad tas žmogus nusidėjėlis.“ Jis atsiliepė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu.“ Jie vėl klausė: „Ką jis tau darė? Kaip jis tau atvėrė akis?“ Šis atsakė: „Aš jau sakiau, tik jūs neklausote. Ką dar norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti jo mokiniais?“ Tada jie išplūdo jį, sakydami: „Tai tu esi jo mokinys, o mes –­ Mozės mokiniai. Mes žinome, kad Mozei yra kalbėjęs Dievas, o iš kur šitas, mes nežinome.“ Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad jūs nežinote, iš kur jis. O juk jis man atvėrė akis! Žinome: Dievas nusidėjėlio neišklauso, bet jei kas yra pamaldus ir vykdo jo valią, tokį išklauso. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti.“ Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ir išvarė jį lauk.

Laiškas Titui 1:5-9 (LBD)
Aš tam palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas buvo likę nesutvarkyta, ir paskirtum kiekvienam miestui vyresniuosius, laikydamasis mano nurodymų: jei kas yra be priekaištų, vieną kartą vedęs, turįs tikinčius vaikus, kurie nekaltinami blogu elgesiu ar neklusnumu. Juk vyskupas, kaip Dievo reikalų prievaizdas, turi būti nepeiktinas: ne savavaliautojas, ne karštabūdis, ne girtuoklis, ne kivirčius, ne gobšuolis, bet svetingas, trokštantis gero, santūrus, teisingas, šventas, susitvardąs, tvirtai laikąsis tikrojo mokymo, kad, dėstydamas sveiką mokslą, sugebėtų ir paraginti, ir atremti priešginas.

Šio dėsnio reikšmingumą parodo tas faktas, kad jis yra įtrauktas į Dešimt Dievo įsakymų (Iš 20).

Liaudyje paniekinamai vadinami nuodėmėje gimusieji vaikai, pvz.: mergautinis, nesantuokinis, benkartas, pavainikis, „iš vaikų namų“.

Rusų kultūroje, norint pagarbiai kreiptis į žmogų, yra minimas jo tėvo vardas (tėvavardis), pvz.: Vladimir Volfovich Zhirinovsky, Vladimir Vladimirovich Putin.

Biblijos laikais žydiškumą (priklausymą Dievo tautai) apspręsdavo tėvo kilmė (Mt 1), o šiais laikais žydiškumą apsprendžia motinos kilmė. Taip atsitiko galimai dėl to, kad viduramžiais „krikščionys“ prievartavo žydų moteris ir tapo sunku atsekti tėvą, o tam, kad žinoti ar vaikas priklauso žydų tautai buvo sugalvota žiūrėti pagal motiną (tokį aiškinimą išgirdau iš Aleksandr Sinickij). Tai atrodo kaip tautos prakeikimas.

Paveldėtas prakeikimas tai paveldėta giminės dvasia (angl. generational curse, familiar spirit).

Žinodami karaliaus Dovydo gyvenimo istoriją ir jo vaikų istoriją galime pamatyti tam tikrus dėsningumus. Karalius Dovydas turėjo kelias žmonas, bet neatsispyrė svetimai moteriai Batšebai (2 Sam 11). Jo vienas sūnus išprievartavo savo pusiau sesę. Dovydo sūnus Saliamonas būdamas karalius turėjo 700 žmonų ir 300 sugulovių (1 Kar 11:3).

Pavyzdžiai iš gyvenimo kai vaikai galimai paveldi iš tėvų tą pačią dvasią:

Pavyzdžiai iš gyvenimo kai vaikai galimai paveldi tėvų prakeikimą:

Nuėjus pas daktarą gali sulaukti klausimo ar jūsų giminėje kas nors sirgo panašia liga. Ligos yra paveldimos iš tėvų. Tai nėra vien genetika. Tai gali būti giminės dvasia (prakeiksmas).

Prakeikimas ir demoniškos atakos nėra labai blogas dalykas dėl to, kad tai gali privesti žmogų prie atgailos. Blogiausia kai žmogus gyvena nuodėmėse ir galvoja, kad su juo viskas gerai.

Psalmė 73 verčia manyti, kad demoniškos atakos duodamos tiktai kukliesiems.

Puslapiai: 12