
Dievas siunčia išbandymus.
Pradžios knyga 22:1-2 (LBD)
Po šių įvykių Dievas išbandė Abraomą. Jis tarė jam: „Abraomai!“ Šis atsiliepė: „Aš čia!“ – „Paimk savo sūnų, – tęsė jis, – savo vienturtį sūnų Izaoką, kurį myli, nueik į Morijos kraštą ir paaukok jį kaip deginamąją auką ten viename kalne, kurį tau nurodysiu.“
Pakartoto Įstatymo knyga 8:2-5 (LBD)
Atsimink tą ilgą kelią, kuriuo tave vedė VIEŠPATS, tavo Dievas, per tuos keturiasdešimt metų dykumoje, idant padarytų tave nuolankų, bandydamas sužinoti, kas tavo širdyje, ar tu laikysiesi jo įsakymų, ar ne. Jis darė tave nuolankų, leisdamas tau paalkti, paskui maitindamas tave mana, kurios nei jūs, nei jūsų protėviai nežinojote, idant tave pamokytų, kad žmogus gyvas ne vien duona, bet gyvena kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš VIEŠPATIES lūpų. Per tuos keturiasdešimt metų drabužiai ant tavo nugaros nesusinešiojo ir tavo kojos nesutino. Tad žinok savo širdyje, kad VIEŠPATS, tavo Dievas, baudžia tave, kaip žmogus baudžia savo sūnų.
Teisėjų knyga 2:22-23 (LBD)
Norėdamas išbandyti jomis Izraelį ir pamatyti, ar jie eis ištikimai VIEŠPATIES keliais, ar neis, kaip kartais buvo darę jų protėviai, VIEŠPATS paliko tas tautas, užuot jas iš karto išvaręs, ir Jozuei į rankas jų neatidavė.
Teisėjų knyga 3:1-6 (LBD)
Štai tautos, kurias VIEŠPATS paliko, kad išbandytų jomis Izraelį – visus tuos, kurie nebuvo išgyvenę jokio karo Kanaane (idant patirtų karą būsimos izraelitų kartos – vien tos, kurios ankstesnių karų nebuvo patyrusios): penki filistinų valdovai, visi kanaaniečiai, sidoniečiai ir hivai, gyvenę Libano kalnuose nuo Baal Hermono iki pat Lebo Hamato. Jos buvo priemonė išbandyti Izraeliui ir sužinoti, ar jie paklus VIEŠPATIES įsakymams, kuriuos jis davė jų protėviams per Mozę. Taigi izraelitai įsikūrė tarp kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių. Jie vedė jų dukteris ir leido savo dukteris už jų sūnų. Ir jų dievus jie garbino!
Psalmynas 26:2 (LBD)
Tirk mane, VIEŠPATIE, ir bandyk,
išbandyk mano norus ir mintis.
Psalmynas 66:10-12 (LBD)
Dieve, tu mus išbandei!
Ištyrei mus, kaip ištiriamas sidabras ugnimi;
tu leidai mums įkliūti į pinkles,
mums ant pečių uždėjai sunkią naštą.
Tu leidai, kad žmonės jotų mums ant sprando;
mes perėjome per ugnį ir vandenį,
ir tu išvedei mus į saugią vietą.
Evangelija pagal Matą 4:1 (LBD)
Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas.
Evangelija pagal Luką 8:11-15 (LBD)
Palyginimas štai ką reiškia: sėkla yra Dievo žodis. Pakelėje – tai tie, kurie klausosi, paskui ateina velnias ir išrauna žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti. Ant uolų – tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: kurį laiką jie tiki, o gundomi atkrinta. Kas krito tarp erškėčių – tai tie, kurie išgirdo, bet tolyn eidami liko nusmelkti rūpesčių, turtų ir gyvenimo malonumų ir neduoda vaisiaus. Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį taurioje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu.
Evangelija pagal Luką 22:31-32 (LBD)
Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius. Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų; o tu sutvirtėjęs stiprink brolius!“
Petro pirmas laiškas 4:12-14 (LBD)
Mylimieji, nesistebėkite, kad degina jus ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas nepaprasta, nes taip darosi jums išmėginti. Verčiau džiaukitės dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti ir linksmintis. Jei jus niekina dėl Kristaus vardo, jūs palaiminti, nes garbės ir Dievo Dvasia ilsisi ant jūsų.
Po išbandymo gali gauti apdovanojimą arba pasmerkimą.
Karalių pirma knyga 19:18 (LBD)
Aš paliksiu Izraelyje septynis tūkstančius – visus tuos, kurie nesiklaupė Baalui ir kurių lūpos jo nebučiavo.“
Danieliaus knyga 5:27 (LBD)
‘TEKEL’ tu buvai pasvertas svarstyklėmis ir rastas lengvas;
Evangelija pagal Luką 6:22-23 (LBD)
Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta kaip blogą jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus. Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise jų protėviai darė pranašams.
Laiškas hebrajams (žydams) 10:32-39 (LBD)
Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didžią kentėjimų kovą, tiek patys išstatyti viešam pajuokimui ir smurtui, tiek būdami bendrininkai tų, kurie taip buvo skriaudžiami. Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį. Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis! Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta.
Juk dar trumpa, trumpa valandėlė,
ir ateis laukiamasis, ir neužtruks.
Mano teisusis gyvens tikėjimu,
ir, jeigu jis bailiai pasitrauktų,
mano siela juo nebesigėrės.
Tačiau mes nesame bailūs pabėgėliai savo pražūčiai, bet laikomės tikėjimo, kad išgelbėtume savo sielas.
Jokūbo laiškas 1:12 (LBD)
Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes, kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs ji mylintiems.
Jokūbo 1:12 (Burbulio)
Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį mylintiems.
Petro pirmas laiškas 1:5-9 (LBD)
Jus Dievo galybė ir sergsti tikėjimu išganymui, kuris parengtas apsireikšti paskutiniu metu. Tuomet jūs džiaugsitės, nors dabar ir reikia truputį paliūdėti įvairiuose išmėginimuose. Taip jūsų nuoširdus tikėjimas, brangesnis už pragaištantį auksą, kuris ugnimi ištiriamas, bus pripažintas vertas pagyrimo, šlovės bei pagarbos, kai apsireikš Jėzus Kristus. Jūs mylite jį, nors ir nesate jo matę; tikėdami jį, nors ir neregėdami, džiūgaujate neapsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu, nes žinotės gausią savo tikėjimo siekinį – sielų išganymą.
Apreiškimas Jonui 3:21 (LBD)
Nugalėtojui aš leisiu atsisėsti šalia savęs, savo soste, panašiai kaip aš nugalėjau ir atsisėdau šalia savo Tėvo jo soste.’
Apreiškimas Jonui 22:12 (LBD)
Štai aš veikiai ateinu, atsinešdamas atlygį, ir kiekvienam atmokėsiu pagal jo darbus.
Tikinčiam išbandymas skirtas ne tam, kad jį sužlugdytų, o tam, kad jį paauklėtų. Išbandymas nėra blogai, net jei tai nemalonu.
Patarlių knyga 3:11-12 (LBD)
Mano vaike, neatmesk VIEŠPATIES drausmės,
nesipiktink, kai jis tave sudraudžia,
nes ką myli, tą VIEŠPATS sudraudžia
kaip tėvas mylimą sūnų.
Laiškas hebrajams (žydams) 12:5-11 (LBD)
Nejaugi būsite užmiršę paguodos žodžius, pasakytus jums kaip sūnums:
Mano sūnau,
nepaniekink Viešpaties auklybos
ir nenusimink jo baramas,
nes Dievas griežtai auklėja, ką myli,
ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priglaudžia.
Jums reikia pakentėti dėl drausmės. Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja?! Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai. Jau mūsų kūno tėvai mus pabausdavo, ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume?! Juk anie savo nuožiūra mus drausmino nedaugeliui dienų, o šis tai daro mūsų labui, kad taptume jo šventumo dalininkais. Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams.
Apreiškimas Jonui 3:19 (LBD)
Aš baru ir ugdau tuos, kuriuos myliu; tad būk uolus ir atsiversk!
Laiškas romiečiams 8:28 (LBD)
Be to, žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems.
Pirmas laiškas korintiečiams 10:13 (LBD)
Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti.
Jokūbo laiškas 1:2-4 (LBD)
Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę, o ištvermė tesubręsta darbu, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokojantys.
Dažnai išbandymai ateina kaip provokacija. Tai leidžia atskleisti tavo vidų.
Jėzus atliko daug provokuojančių veiksmų, pvz. svetimtautę pavadino šunimi (Mk 7:24-30), savo seilėmis patepė kurčnebylio liežuvį (Mk 7:31-37), savo seilėmis palietė neregio akis (Mk 8:22-26). Jeigu tie žmonės būtų pasipiktinę tokiais poelgiais, tai jie nebūtų gavę palaiminimo, bet kadangi jie buvo kuklūs, todėl jie gavo palaiminimą. Priešingai elgėsi fariziejai ir sadukiejai, nes jie buvo užtikrinti savo teisumu (Lk 18:9-14). Tėviškėje Jėzus negalėjo daryti stebuklų dėl žmonių netikėjimo (Mt 13:53-58), jie Jėzų tematė kaip dailidės sūnų, kaip kaimyną, jie nebuvo kuklūs. Provokacija galima laikyti kiaulių kaimenės sunaikinimą (Mt 8:28-34), savo reakcija to miesto žmonės parodė, kad jiems kiaulės brangesnės nei Dievo karalystė.
Skaičių knyga 12:3 (LBD)
O Mozė buvo labai kuklus žmogus, kuklesnis už bet ką kitą visoje žemėje.
Evangelija pagal Matą 5:5 (LBD)
Palaiminti romieji; jie paveldės žemę.
Dievo žmonės buvo išbandomi:
- Abraomui buvo liepta paaukoti savo vienintelį sūnų (Pr 22)
- Juozapas buvo išduotas brolių, paskui apšmeižtas ir įmestas į kalėjimą
- Mozė 40 dienų pasninkavo (Iš 34:28)
- izraelitai 40 metų klajojo dykumoje, iš jų teisę įžengti į pažadėtąją žemę gavo tik du žmonės
- izraelitai užkariavę kraštą buvo išbandyti su aplinkinių tautų dievais
- Dovydas ne iškart tapo valdovu
- Elijas 40 dienų pasninkavo (1 Kar 19:8)
- Jobas buvo išbandytas nelaimėmis
- Jėzus 40 dienų pasninkavo ir buvo velnio gundomas (Mt 4:1-11)
- Jėzus buvo visų išduotas (Mt 26:31; Jn 16:32)
Puslapiai: 12