Teko girdėti Lietuvoje sekmininkų liudijimų sakant, kad jie atėjo į bažnyčią todėl, kad pamatė gatvėje laimingus žmones ir panoro būti tokiais pat laimingais kaip jie. Šie žmonės buvo iš bažnyčios kurioje atvirai mokoma klestėjimo evangelija (angl. the prosperity gospel). Paskui toji bažnyčia suskilo, nes pastorius galimai apsivogė.
Vienoje charizmatų bažnyčioje, Lietuvoje, buvęs narkomanas nuo scenos sakė liudijimą, kad Jėzus veža geriau nei narkotikai. Žmonės tai išgirdę džiaugėsi.
Dar man teko susitikti su šiuolaikinėm feisbukinėm krikščionėm. Su viena virtualiai bendravau tikriausiai kelis metus. Po susitikimo gyvai ji mane visur užblokavo, be jokio paaiškinimo. Man tai buvo nemalonu, išdavystės jausmas. Po kažkiek mėnesių vėl susikontaktavusi pasakė, kad ji suprato, kad aš nesu krikščionis, nevaikštau Dvasioje (ar pan.), gyvenu baimėje, o tai nuodėmė. Kita mergina po susitikimo man pareiškė panašiai, aš neva nesu Dievo valioje, nes neturiu džiaugsmo, o turiu slegiančią, sielvarto, liūdesio dvasią, todėl su manimi daugiau nenori susitikti ar bendrauti. Taip pat jai kelia abejonių ar aš esu Kristaus dvasioje, kadangi kartą netyčia nusikeikiau. Man toks jų požiūris atrodo vartotojiškas ir kietaširdiškas. Nerašau šio straipsnio dėl savęs. Man tiesiog įdomu – nejau tokį elgesį galima laikyti brolišku.
Anksčiau, kai buvau įskaudintas tokio elgesio, kilo mintis išsiaiškinti kaip atpažinti tokias, kad daugiau nesusidurti ir nekentėti. Pastebėjau, kad joms būdinga kritikuoti bažnyčias, o ypač Katalikų bažnyčią. Aš neteisinu šios bažnyčios, tiesiog tai yra dėsningas bruožas. Galbūt dėl to, kad brolių teisimas vadinamas veidmainyste (Mt 7:1-5; 1 Jn 4:20-21). Kitas dėsningas bruožas tai mokytojavimas, pamokslavimas, aiškinimas kaip gyventi. Dar vienas būdingas bruožas tai nepavaldumas niekam. Taip pat joms patinka šlovinimo muzika, vedanti į transą, nes tai dažniausiai tiesiog vartojimo forma. Dabar jau moku gauti apreiškimus, tad tokios analizės man nereikia, tiktai kartais savo paties nelaimei nekreipiu į juos dėmesio.
Štai eilutės kurias mėgsta feisbukinės vartotojos:
Laiškas galatams 5:22-23 (LBD)
Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo.
Antras laiškas Timotiejui 1:7 (LBD)
Dievas juk davė mums ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir savitvardos dvasią.
Džiaugtis yra gerai, bet tai yra tik siekiamybė. Gyvenime gali būti visokių tarpsnių.
Feisbuke žmonės dalijasi tiktai įkvepiančiomis eilutėmis, paimtomis iš konteksto. Jei neskaitai Biblijos nuosekliai, kaip knygos, tai tuomet nematysi pilno vaizdo, neturėsi supratimo.
Baimė
Angelas išsirinko tą, kuris slėpėsi nuo priešų ir net neturėjo tikėjimo.
Teisėjų knyga 6:11-12 (LBD)
VIEŠPATIES angelas atėjo ir atsisėdo po ąžuolu prie Ofros, priklausančios Jehoašui Abiezerui. Tuo metu jo sūnus Gideonas bloškė kviečius vyno spaudykloje, slėpdamasis nuo midjaniečių. VIEŠPATIES angelas pasirodė jam ir tarė: „VIEŠPATS su tavimi, narsusis galiūne!“
Viešpaties baimė tai irgi baimė.
Metraščių (Kronikų) antra knyga 19:7 (LBD)
Užtat tebūna su jumis VIEŠPATIES baimė. Elkitės rūpestingai, nes VIEŠPATYJE, mūsų Dieve, nėra jokio neteisingumo ar šališkumo, ar kyšių ėmimo.“
Patarlių knyga 1:7 (LBD)
Pagarbi VIEŠPATIES baimė – pažinimo pradžia,
bet kvailieji niekina išmintį ir pamokymą.
Izaijo knyga 6:5 (LBD)
O aš tariau sau: „Vargas man, nes esu žuvęs! Aš – žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, ir savo akimis regiu Karalių, Galybių VIEŠPATĮ.“
Laiškas filipiečiams 2:12-13 (LBD)
Taigi, mano mylimieji, kaip visuomet klausydavote manęs, kai būdavau tarp jūsų, o dar labiau dabar, man su jumis nesant, taip darbuokitės savo išganymui su baime ir drebėdami, nes Dievas iš savo palankumo skatina jus ir trokšti, ir veikti!
Liūdesys
Mokytojo (Koheleto) knyga 7:2-4 (LBD)
Verčiau eiti į namus, kur gedima,
negu į namus, kur puotaujama,
nes toks kiekvieno žmogaus galas,
ir gyvieji tesideda tai į širdį.
Verčiau liūdėti, negu juoktis,
nes po liūdnu veidu gali slėptis linksma širdis.
Išmintingųjų širdį patraukia gedulo namai,
o kvailųjų širdis – pramogų namuose.
Izaijo knyga 22:12-14 (LBD)
Tą dieną Viešpats, Galybių DIEVAS, kreipėsi į jus,
šaukdamas verkti ir liūdėti,
nusiskusti galvas ir vilkėti ašutines.
Bet žiūrėkite! Linksmybė ir džiaugsmas!
Skerdžiate jaučius ir pjaunate avis,
valgote mėsą ir geriate vyną:
„Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime!“
Paties Galybių VIEŠPATIES man apreikšta:
„Ši kaltė ligi mirties nebus jiems atleista!“
Tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis.
Evangelija pagal Matą 5:4 (LBD)
Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti.
Jokūbo laiškas 4:7-10 (LBD)
Taigi būkite klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų. Nusimazgokite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, besiblaškantieji! Pažinkite savo skurdą, liūdėkite ir raudokite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas – liūdesiu. Nusižeminkite prieš Viešpatį, tai jis jus išaukštins.
Išvaizda
Samuelio pirma knyga 16:7 (LBD)
Bet VIEŠPATS tarė Samueliui: „Nežiūrėk į jo išvaizdą ir stuomens aukštį, nes aš jį atmečiau. Juk Dievas ne taip mato, kaip žmogus; žmogus mato, kas akimis matoma, o VIEŠPATS žiūri į širdį.“
Pranašas Izaijas vaikščiojo su ašutine, o paskui jam sakė tris metus vaikščioti nuogam ir basam. Taip atrodydamas jis tikrai nebuvo išsišiepęs. Nepaisant to, tai žmogus, kuris buvo artume su Dievo Dvasia.
Izaijo knyga 20:1-4 (LBD)
Buvo metai, kai tartanas atžygiavo į Ašdodą, pasiųstas Asirijos karaliaus Sargono, puolė ir užėmė jį. Pirma VIEŠPATS buvo kalbėjęs Amoco sūnui Izaijui: „Eik, nusijuosk ašutinę nuo juosmens ir nusiauk sandalus nuo kojų.“ Taip šis ir padarė – vaikščiojo nuogas ir basas. Dabar VIEŠPATS tarė: „Tai ženklas ir įspėjimas Egiptui ir Kušui. Kaip mano tarnas Izaijas trejus metus vaikščiojo nuogas ir basas, taip ir Asirijos karalius varys belaisvius iš Egipto bei tremtinius kušitus, jaunus bei senus, nuogus ir basus, plikais užpakaliais – Egipto gėdai!“
Jonas Krikštytojas bardamas fariziejus ir krikštydamas žmones atgailai (Mt 3) tikriausiai nebuvo išsišiepęs.
Sakoma, kad Mozė mikčiojo. Kai kas sako, kad apaštalas Paulius irgi neva mikčiojo, plius buvo labai neišvaizdus.
Pranašas taip apibūdina Jėzų.
Izaijo knyga 53:1-3 (LBD)
Kas galėtų patikėti tuo, kąmes girdėjome?
Kam buvo apreikšta VIEŠPATIES ranka?
Jis išaugo kaip atžala jo akivaizdoje,
kaip šaknis sausoje žemėje.
Jis buvo nei patrauklus, nei gražus:
matėme jį, bet nepamėgome.
Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas,
skausmų vyras, apsipratęs su negalia,
toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą.
Jis buvo paniekintas, ir mes jį laikėme nieku.
Rūpinimasis kitais / empatija
Psalmynas 109 (LBD)
1 Choro vadovui. Dovydo psalmė.
Dieve, kurį šlovinu, netylėk!
2 Mane užpuolė nedorėliai
ir meluodami mane persekioja.
3 Neapykantos žodžiais mane apniko
ir be priežasties mane puola.
4 Nors juos myliu, jie mane kaltina
net kai už juos meldžiuosi.
5 Taip jie piktu man atlygina už gera,
neapykanta – už mano meilę.
6 Parink nedorą teisėją jam teisti,
testoja kaltintojas jo dešinėje.
7 Tebūna teisme jis pasmerktas,
net jo malda tebūna laikoma nuodėme.
<…>
16 Juk tas žmogus niekada nenori daryti gera,
bet tik kamuoja vargšą ir beturtį,
net užmušti kėsinasi prislėgtą bejėgį žmogų.
<…>
Izaijo 58:6-12 (DK2)
Argi ne tai yra pasninkas, kurį pasirinkau: atrišti nedorybės pančius, panaikinti sunkias naštas, paleisti į laisvę engiamuosius ir kad sulaužytumėte kiekvieną jungą? Argi ne išdalinti savo duoną alkaniems ir kad atsivestum į namus išvarytus beturčius? Kad pamatęs nuogą jį pridengtum ir kad nesislėptum nuo savo paties kūno? Tada tavo šviesa prašvis kaip aušra ir tavo sveikata skubiai išaugs; ir tavo teisumas eis pirma tavęs; VIEŠPATIES šlovė bus tavo užnugaris. Tada tu šauksiesi, ir VIEŠPATS atsakys; tu šauksi, ir jis tars: ‘Štai aš’. Jei pašalinsi iš savo tarpo jungą, rodymą pirštu ir tuštybių kalbėjimą; jei ištrauksi savo sielą alkstančiam ir patenkinsi vargstančią sielą; tada tavo šviesa patekės tamsoje, ir tavo tamsa bus kaip vidudienis; ir VIEŠPATS nuolat tave vedžios ir patenkins tavo sielą sausroje, ir tavo kaulus nupenės; ir tu būsi kaip palaistytas sodas ir kaip vandens šaltinis, kurio vandenys neišsenka. Ir tavieji atstatys senas dykvietes; tu iškelsi daugelio kartų pamatus; ir tave vadins spragų užtaisytoju, takų atstatytoju, kad juose būtų gyvenama.
Jeremijo knyga 7:1-7 (LBD)
Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Atsistok VIEŠPATIES Namų vartuose ir ten paskelbk šį žodį: ‘Visi judėjai, kurie einate pro vartus pagarbinti VIEŠPATIES, išgirskite VIEŠPATIES žodį!’“ Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Taisykite savo kelius ir darbus, kad galėčiau būti su jumis šioje vietoje. Nepasitikėkite nepagrįsta viltimi, sakydami: ‘Tai VIEŠPATIES Šventykla! Tai VIEŠPATIES Šventykla!’ Tik tuomet, jei jūs visiškai pakeisite savo kelius ir darbus, jei vykdysite teisingumą tarp žmonių, jei neskriausite svetimšalio, našlaičio ir našlės, jei nepraliesite nekalto kraujo šioje vietoje ir nedarysite sau žalos, sekdami paskui svetimus dievus, aš būsiu su jumis šioje vietoje – krašte, kurį senovėje amžinai atidaviau tavo tėvams.
Tai, kaip tu elgiesi su krikščionimi, taip tu elgiesi su Kristumi.
Evangelija pagal Matą 25:31-46 (LBD)
Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje. Ir tars karalius stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Juk aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane.’ Tuomet teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’ Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.’ Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! Juk aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas – neaprengėte, ligonis ir kalinys – ir jūs manęs neaplankėte.’ Tuomet jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?’ Tuomet jis pasakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kaskart, kai taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte.’ Ir eis šitie į amžinąjį nubaudimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą.“
Jeigu nemirsi sau, tai tuomet liksi vartotoju. Tarnavimas kitiems (aukojimasis, davimas) ir vartotojiškumas (gyvenimas malonumais, gavimas) tai yra visiškai skirtingi požiūriai.
Evangelija pagal Luką 14:12-14 (LBD)
Taip pat ir pakvietusiam jį vaišių Jėzus pasakė: „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepasikviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta. Rengdamas vaišes, verčiau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti, ir tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime.“
Evangelija pagal Luką 16:19-31 (LBD)
Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas. Kentėdamas mirusiųjų pasaulyje, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. Jis sušuko: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje.’ Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. Be to, tarp mūsų ir jūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus.’ Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus; aš gi turiu penkis brolius – juos teįspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą.’ Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso!’ O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų.’ Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų.’“
Laiškas hebrajams (žydams) 13:1-3 (LBD)
Teišsilaiko brolių meilė. Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie, patys to nežinodami, buvo priėmę viešnagėn angelus. Prisiminkite kalinius, tarsi patys būtumėte kartu įkalinti, prisiminkite skriaudžiamuosius, nes patys tebesate kūne.
Jokūbo laiškas 1:27 (LBD)
Tyras ir nesuteptas pamaldumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra rūpintis našlaičiais ir našlėmis jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu.
Jono pirmas laiškas 4:20-21 (LBD)
Jei kas sakytų: „Aš myliu Dievą“,
o savo brolio nekęstų,
tasai melagis.
Kas nemyli savo brolio, kurį mato,
negali mylėti Dievo, kurio nemato.
Mes turime tokį jo įsakymą,
kad, kas myli Dievą, mylėtų ir savo brolį.
Šventoji Dvasia yra guodėjas
Izaijo knyga 41:10-14 (LBD)
Nebijok, nes aš su tavimi,
nebūgštauk, nes aš tavo Dievas!
Stiprinsiu tave, padėsiu tau,
remsiu tave savo teisumo dešine.
Nešlovę ir gėdą užsitrauks visi,
kas niršta ant tavęs.
Taps nieku ir eis prapultin visi,
kas kovoja su tavimi.
Ieškosi, tačiau neberasi tų,
kurie vaidijosi su tavimi.
Galą gaus ir nieku taps,
kas kėlė karą prieš tave,
nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas,
laikau tavo dešinę.
Aš – tas, kuris tau sako:
„Nebijok, aš tau padėsiu!“
Nebijok, kirmine Jokūbai,
kirminėli Izraeli! „Aš tau padėsiu!“ – tai VIEŠPATIES žodis.
Tavo atpirkėjas – Izraelio Šventasis.
Izaijo knyga 43:1-5 (LBD)
O dabar šitaip kalba VIEŠPATS, kuris tave sukūrė, Jokūbai,
kuris tave padarė, Izraeli:
„Nebijok, nes aš išpirkau tave;
pašaukiau tave vardu, ir tu esi mano.
Kai brisi per gilius vandenis, aš būsiu su tavimi,
ir upėse tu nepaskęsi.
Kai eisi per ugnį, nesudegsi,
ir liepsnos tavęs neprarys,
nes aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas,
Izraelio Šventasis, kuris tave gelbsti.
Tavo išpirkai atiduodu Egiptą,
mainais už tave – Kušą ir Sebą.
Kadangi tu man brangus,
vertingas ir mylimas,
aš atiduodu už tave kraštus
ir mainais už tavo gyvybę tautas.
Nebijok, nes aš su tavimi!
Tavo palikuonis parvesiu iš rytų,
surinksiu tave iš vakarų.
Izaijo knyga 57:15 (LBD6)
Juk aukščiausiasis, prakilnusis, amžinasis,
kurio vardas – Šventasis, sako taip:
„Šventose aukštybėse gyvenu
ir su sugniuždytaisiais bei prislėgtaisiais būnu,
kad pakelčiau prislėgtųjų dvasią
ir atgaivinčiau sugniuždytųjų drąsą.
Izaijo knyga 57:15 (KB/TŽ7)
Taip sako Aukščiausiasis ir Prakilnusis, kuris gyvena amžinybėje, kurio vardas šventas: „Aš gyvenu aukštybėje ir šventoje vietoje su tais, kurie turi atgailaujančią ir nuolankią dvasią, kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgailaujančiųjų širdį.
Izaijo knyga 57:15 (DK2)
Nes taip sako Aukštasis ir Išaukštintasis, gyvenantis amžinybėje, kurio vardas yra Šventas: ‘Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje, ir su tuo, kuris yra palaužtos ir nuolankios dvasios, kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau palaužtųjų širdį.
https://biblehub.com/isaiah/57-15.htm
Jeremijo knyga 1:4-10 (LBD)
Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
„Dar prieš sukurdamas įsčiose, aš tave pažinau,
dar prieš tau gimstant, tave pašventinau,
pranašu tautoms tave paskyriau.“
„Ak, Viešpatie DIEVE! – sudejavau.
Aš juk nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!“
Bet VIEŠPATS man atsakė:
„Nesakyk: ‘Esu tik vaikas!’
Kur tik tave siųsiu, ten eisi,
ką tik tau liepsiu, tą kalbėsi!
Nebijok nieko, nes aš su tavimi
ir tave apsaugosiu“, – tai VIEŠPATIES žodis.
Tuomet VIEŠPATS ištiesė ranką ir
palytėjo mano lūpas, tardamas:
„Štai dedu savo žodžius į tavo lūpas!
Įsidėmėk! Šią dieną paskiriu tave
tautų ir karalysčių prievaizdu,
kad išrautum ir nugriautum,
sunaikintum ir nuverstum,
atstatytum ir atsodintum.“
Jeremijo knyga 30:10-11 (LBD)
Taigi, mano tarne Jokūbai, nebijok,
tai VIEŠPATIES žodis, – nenuogąstauk, Izraeli!
Tik pasižiūrėk! Aš išgelbėsiu tave iš tolimosios vietos
ir tavo palikuonis iš tremties krašto.
Tada Jokūbas sugrįš ir ras ramybę,
gyvens saugiai, ir nebus kam jo gąsdinti,
nes aš esu su tavimi ir tave apsaugosiu,
tai VIEŠPATIES žodis.
Padarysiu galą visoms tautoms,
kuriose tave išblaškiau,
bet tau galo nepadarysiu.
Tačiau ir nebausto tavęs nepaliksiu,
nuplaksiu tave pagal teisingą saiką.“
Jeremijo knyga 46:28 (LBD)
Taigi tu, mano tarne Jokūbai, nebijok, – tai VIEŠPATIES žodis,
nes aš su tavimi!
Padarysiu galą visoms tautoms, kuriose tave išblaškiau,
bet tau galo nepadarysiu.
Tačiau ir nebausto tavęs nepaliksiu,
nuplaksiu tave pagal teisingą saiką.“
Evangelija pagal Matą 5:4 (LBD)
Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti.
Evangelija pagal Joną 14:15-17 (LBD)
Jei mane mylite,
jūs laikysitės mano įsakymų;
aš paprašysiu Tėvą,
ir jis duos jums kitą Globėją [Arba: „Užtarėją“, „Guodėją“.],
kuris liktų su jumis per amžius,
Tiesos Dvasią,
kurios pasaulis neįstengia priimti,
nes jos nemato ir nepažįsta.
O jūs ją pažįstate,
nes ji yra pas jus ir bus jumyse.
Evangelija pagal Joną 14:15-17 (KB/TŽ7)
Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų. Ir Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums kitą Guodėją, kad Jis liktų su jumis per amžius. Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes Jos nemato ir nepažįsta. O jūs Ją pažįstate, nes Ji yra su jumis ir bus jumyse.
Tai, kad Šventoji Dvasia yra guodėjas, žinau ir iš man duotų apreiškimų:
https://dzodis.com/2016/06/19/pranasaujamas-prabudimas/
https://dzodis.com/2020/05/23/buk-stiprus-ir-ryztingas/
https://dzodis.com/2020/06/14/dievas-gali-kalbeti-per-burta/
Paguoda reikalinga suspaudimuose, nelaimėse. Iš to galima būtų daryti išvadą, kad norint turėti artumą su Dievo Dvasia, reikalingi suspaudimai, išbandymai. Tai nėra linksma, tai nėra malonu. Taip pat nėra malonus griežtas auklėjimas.
Tam, kas neturėjo suspaudimų, bus svetimos Dovydo psalmės.
„mano mintys – ne jūsų mintys“
Izaijo knyga 55:6-9 (LBD)
Ieškokite VIEŠPATIES, kai galima jį rasti,
šaukitės jo, kai jis arti.
Tepalieka nedorėlis savo kelią
ir nusidėjėlis – savo kėslus!
Tegrįžta jis pas VIEŠPATĮ, kad jo pasigailėtų,
pas mūsų Dievą, nes jis labai atlaidus.
„Juk mano mintys – ne jūsų mintys,
o mano keliai – ne jūsų keliai, – tai VIEŠPATIES žodis.
Kaip aukštas dangus viršum žemės,
taip mano keliai viršija jūsų kelius
ir mano mintys – jūsų mintis.
Dievas išsirenka tuos, kurie žmonėms atrodo netinkami, pvz.: Juozapas (Pr 37:5-11), Gideonas (Ts 6), Dovydas (1 Sam 16:6-13), Betliejus (Mch 5:1; Mt 2:1-6).
Pirmas laiškas korintiečiams 1:27-29 (LBD)
Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus. Ir tai, kas pasaulio akims žemakilmis ir paniekintas, net tai, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo, kad joks žmogus [Pažod.: „kūnas“.] Dievo akyse negalėtų girtis.
Dar yra toks dalykas kaip išankstinis nustatymas. Dievas žiūri į širdį (1 Sam 16:7), todėl mato daugiau nei žmogus. Žmogus mato tiktai praeitį, geriausiu atveju dabartį, o Dievas gali matyti ateitį. Tai reiškia, kad teisimas (teisuoliškas gnydinimas) yra pavojingas užsiėmimas.
Šį straipsnį jau buvau pradėjęs rašyti praeitą dieną, tada parašiau su dideliu pykčiu. Nuėjęs miegoti, miego metu už pyktį gavau demonišką ataką. Sekančią dieną pataisiau šį straipsnį, jo nepublikavęs nuėjau miegoti su mintimi gauti įvertinimą sapne. Mane sapne paguodė artimas žmogus, kurio seniai nemačiau, jis man pasakė maždaug: „neliūdėk, bus kaip SEL dainoje, tu nuvyksi į svajonių miestą“.
dzodis.com 