Mano istorijos (man duoti apreiškimai):

Kažkada man sapne pasakė: „Išlaisvinimas yra įgyjamas per asmeninę atgailą.“ Dabar nepamenu aplinkybių. Galbūt aš tada siekiau egzorcisto maldos. Galbūt mąsčiau apie tai, ko trūksta.

Kažkada buvau neseniai apsikirpęs kirpykloje, o namie internete žiūrinėjau barzdas, guglinau barzdų pavyzdžių, nes galvojau ar nevertėtų man auginti barzdą. Kai žiūrinėjau barzdas, galvojau ką apie tai sako religija, kokios religijos kokias barzdas pripažįsta. Man patiko musulmonų tipo, o vienas pakvaišęs pseudostačiatikis (Ignatij Lapkin) sakė, kad teisingos tiktai ilgos barzdos (Kun 19:27). Tada sapne man pasakė: „Tu gražiai apsikirpai, bet tu esi nusidėjėlis.“ Tai reiškia, kad ne išvaizda svarbiausia.

Dabar neseniai mąsčiau apie Šventosios Dvasios krikštą, o sapne mane nukreipė į pamokslą apie Šventosios Dvasios krikštą, kur kalbama apie šventumą. Apie tai jau rašiau ČIA.

Dabar baigiau skaityti ST, galvojau ką toliau reikės skaityti: ar vėl NT, ar vėl psalmes, o apokrifų nesinorėjo skaityti. Tada apie tai mąstydamas tarytum burtą (bet ne specialiai, ne sąmoningai, o tiesiog taip gavosi) atverčiau atsitiktinį puslapį apokrifuose tam, kad pažiūrėti ką maždaug ten rašo. Išpuolė vieta, kurios pastraipa vadinasi „Raginimas atgailauti“.

Siracido knyga 17:25-26, 29 (LBD6)
Grįžk pas Viešpatį, palik savo nuodėmes,
melskis jo Artume ir mažink savo kaltes.
Gręžkis vėl į Aukščiausiąjį ir šalinkis nuodėmės,
nuoširdžiai nekęsk to, kuo jis bjaurisi.
<…>
Koks didelis Viešpaties gailestingumas,
jo atlaidumas pas jį grįžtantiems!

http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Sir_17
(Šį tekstą galima pasididinti paspaudus mygtuką CTRL ir mygtuką +, arba mygtuką CTRL ir pasukus vidurinį pelės mygtuką.)




Dievas yra šventas.

Tai nėra visos eilutės apie Dievo šventumą, tai tik pagrindinės.

Kunigų knyga 19:1-2 (LBD6)
VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: „Kalbėk visai izraelitų bendrijai ir sakyk jiems: ‘Būkite šventi, nes aš, VIEŠPATS, jūsų Dievas, esu šventas.

Samuelio pirma knyga 2:2 (LBD6)
Nėra kito Šventojo kaip VIEŠPATS,
tikrai nėra kito šalia tavęs;
nėra Uolos kaip mūsų Dievas.

Psalmynas 96:9 (LBD6)
Pulkite kniūbsti prieš VIEŠPATĮ, didingą šventumu;
sudrebėki nuo jo Artumo, visa žeme!

Izaijo knyga 6:1-7 (LBD6)
Karaliaus Uzijo mirties metais regėjau Viešpatį, sėdintį aukštame ir didingame soste. Šventyklą buvo pripildęs jo apdaras. Aplink stovėjo tarnauti pasirengę serafai. Kiekvienas turėjo šešis sparnus: dviem dengė veidus, dviem –­ kojas ir dviem plasnojo ore.
Šventas, šventas, šventas yra Galybių VIEŠPATS!
Visa žemė pilna jo šlovės!“ –­ šaukė jie nepaliaudami vienas kitam. Nuo jų šauksmo drebėjo durų staktos, ir šventykla prisipildė dūmų. O aš tariau sau: „Vargas man, nes esu žuvęs! Aš ­– žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, ir savo akimis regiu Karalių, Galybių VIEŠPATĮ.“ Tuomet vienas iš serafų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją, kurią buvo paėmęs žnyplėmis nuo aukuro. Jis palietė ja mano burną. „Žiūrėk, –­ tarė jis, –­ žarija palietė tavo lūpas. Tavo kaltė panaikinta, ir tavo nuodėmė nuvalyta.“

*serafai – pažod.: „deginantieji“ – dangiškosios būtybės, supančios Dievo sostą.

Izaijo knyga 57:15 (LBD6)
Juk aukščiausiasis, prakilnusis, amžinasis,
kurio vardas ­– Šventasis, sako taip:
„Šventose aukštybėse gyvenu
ir su sugniuždytaisiais bei prislėgtaisiais būnu,
kad pakelčiau prislėgtųjų dvasią
ir atgaivinčiau sugniuždytųjų drąsą.

Petro pirmas laiškas 1:15-16 (LBD6)
Šventas yra tasai, kuris jus pašaukė, tad ir jūs patys tapkite šventi visu savo elgesiu, kaip parašyta: Būkite šventi, nes aš esu šventas.

Apreiškimas Jonui 4:8 (LBD6)
Kiekviena iš keturių būtybių turėjo po šešis sparnus; aplinkui ir viduje jos buvo pilnos akių. Ir be perstojo, dieną ir naktį, jos šaukė:
Šventas, šventas, šventas
Viešpats, visagalis Dievas,

kuris buvo, kuris yra ir kuris ateis!“




Jėzaus kaip Mesijo sutikimas prasideda nuo Jono krikštytojo, kuris kviečia atsiversti. Tasai kvietimas buvo grubus. Tai rodo poreikį rimtai nusiteikti.

Evangelija pagal Matą 3:1-2 (LBD6)
Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas. Jis skelbė Judėjos dykumoje: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė.“

Evangelija pagal Matą 3:1-2 (KB/TŽ7)
Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas ir pamokslavo Judėjos dykumoje, skelbdamas: „Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė“.

Jėzaus kaikurie žodžiai apie nuodėmę irgi rodo tai, kad reikėtų rimtai nusiteikti.

Evangelija pagal Matą 5:27-30 (LBD6)
Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Nesvetimauk! O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi. Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. Ir jeigu tavo dešinioji ranka gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas patektų į pragarą.

Dar reikia išsiaiškinti ką reiškia žodis atgaila, atsivertimas.

Liaudyje tai tikriausiai suprantama kaip raudojimas klupint ant kelių. Raudotojas gali tai daryti iš savigailos, o toliau gyventi kaip narkomanas. Kol jis darys nuodėmes, tol bus nuodėmės ir velnių vergas.

Atgaila tai savo minčių ir darbų pakeitimas. Tai reiškia visišką nusisukimą nuo nuodėmės. 180 laipsnių.

atgaila, atsivertimas, 180

Apaštalų darbai 2:38 (LBD6)
Petras jiems atsakė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės; tada gausite Šventosios Dvasios dovaną.

Apaštalų darbai 2:38 (KB/TŽ7)
Petras jiems tarė: „Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną.

Kai kažkada skaičiau šią eilutę kontekste, tai man atrodė, kad šie žodžiai skirti tam tikriems žmonėms dėl tam tikrų jų negerų darbų. Dabar teko perskaityti šią eilutę feisbuke, paimtą iš konteksto, todėl dabar man kilo mintis, kad čia galbūt ne vien tiems žmonėms skirti žodžiai, bet tai gali būti kaip instrukcija visiems krikščionims.

Čia galima įžvelgti tam tikrą eiliškumą:

  1. atgaila (atsivertimas nuo nuodėmių)
  2. vandens krikštas (tikėjimo išpažinimas ir sandoros sudarymas)
  3. Šventoji Dvasia (Šventosios Dvasios artumas)

Rašto aiškintojai sako, kad čia kalbama ne apie kokią nors konkrečią dovaną (kaip: 1 Kor 12-14), bet apie pačią Šventąją Dvasią, kuri apsigyvens mumyse.


Evangelija pagal Joną 14:15-17 (LBD6)
Jei mane mylite, jūs laikysitės mano įsakymų; aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius, – ­Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes jos nemato ir nepažįsta. O jūs ją pažįstate, nes ji yra pas jus ir bus jumyse.

Čia yra eiliškumas:

  1. įsakymų laikymasis (tai galima prilyginti atgailai)
  2. Šventoji Dvasia

Evangelija pagal Morkų 16:16 (LBD6)
Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas.

*Sekančios eilutės kalba apie stebuklus, kuriuos per tikinčiuosius daro Šventoji Dvasia.
http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Mk_16

Čia taipogi galima įžvelgti tam tikrą eiliškumą:

  1. (į)tikėjimas (tikėti tai reiškia ne vien žinoti kažkokius faktus, teoriją ar jausti simpatiją, bet tai taipogi reiškia laikytis mokymo, tai reiškia vykdymą, paklusnumą – žr. Jok 2:19, todėl čia žodį tikėti galime prilyginti žodžiui atgaila)
  2. vandens krikštas (tai tikėjimo išpažinimas ir sandoros sudarymas)
  3. bus išgelbėtas (iš kitų Rašto vietų žinome, kad išgelbėti yra tiktai tie, kas turi Šventąją Dvasią, todėl čia žodžius „bus išgelbėtas“ galime sutapatinti su Šventąja Dvasia)

Psalmių knyga 45:7 (KB)
Tu pamėgai teisumą ir neapkentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavasis Dievas, džiaugsmo aliejumi daugiau negu Tavo bendrus.

Laiškas Hebrajams 1:9 (KB)
Tu pamilai teisumą ir nekentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavo Dievas, džiaugsmo aliejumi gausiau negu Tavo bičiulius“.

*Čia sakoma, kad Dievas davė Jėzui savo dvasią dėl Jėzaus teisumo. Iš to galima būtų daryti išvadą: jei mes norime Dievo dvasios, turėtume siekti teisumo, kitaip sakant šventumo.

Čia yra eiliškumas:

  1. teisumas ir neapykanta nedorybei
  2. patepimas (Šventoji Dvasia)

Evangelija pagal Luką 2:25 (LBD6)
Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo.

Išvada:

Antras laiškas Timotiejui 2:21 (LBD6)
Kas apsivalys nuo tų ydų, tas bus indas, skirtas garbei, pašventintas, tinkamas Valdovui, pasiruošęs kiekvienam geram darbui.

Skaičių knyga 16:5 (LBD6)
Jis kalbėjo Korachui ir visai jo draugei: „Rytoj rytą VIEŠPATS parodys, kas jam priklauso, kas yra šventas ir kam bus leista prie jo artintis! Ką jis bus išsirinkęs, tam jis ir leis prie savęs artintis.

Jeigu būdamas purvinas artinsies prie Dievo Dvasios, gausi prakeikimą (2 Tes 2:9-12). Šiais laikais tai nebus ugnis iš dangaus ar žemės atsivėrimas. Labiausiai tikėtina, kad tai bus netyroji dvasia, kuri apsimeta Šventąja Dvasia. Kažkuria prasme artintis link Dievo gali net ir nusidėjėliai, bet jiems nereikėtų svajoti, kad per juos veiks Šventoji Dvasia. Jeigu matome seansus, kur visiems iš eilės masiškai išliejama dvasia, tai tikriausiai bus kita dvasia.


Dievas išklauso teisiuosius
https://dzodis.com/2020/07/03/dievas-isklauso-teisiuosius/