Tradicija švęsti gimtadienį su apvaliu tortu ir žvakutėmis ant torto kilo iš senovės Graikijos. Ten buvo garbinama mėnulio deivė Artemidė. Kasmet buvo švenčiamas jos gimtadienis. Jos garbei buvo daromas tortas, o ant jo pridedamos žvakutės, jos simbolizavo mėnulio švytėjimą. Vėliau graikai tokiu būdu pradėjo švęsti savo vaikų gimtadienius ir taip ši tradicija paplito iki mūsų. Žvakutės buvo pučiamos su intencija, kad mėnulio deivė įgyvendins norą. Tikėta, kad užpūstų žvakučių dūmai pakils iki dangaus ir taip nuneš pageidavimus.
Jeremijo knyga 7:18 (LBD6)
Vaikai rankioja malkas, tėvai kuria ugnį, o motinos minko tešlą paplotėliams Dangaus karalienei. Mane įskaudinti norėdami, jie aukoja liejamąsias atnašas svetimiems dievams.
Jeremijo knyga 44:19 (LBD6)
O moterys pridūrė: „Taip! Mes ir toliau smilkalus deginsime Dangaus karalienei, aukosime jai liejamąsias atnašas! Argi mes be savo vyrų žinios kepėme papločius su jos atvaizdu ir atnašavome jai liejamąsias aukas?“
*Dangaus karalienė: asirų ir babiloniečių Ištara, vaisingumo deivė. Judo karalius Manasas įvedė jos garbinimą į Judo karalystę po Jošijo mirties. Žvaigždžių pavidalo paplotėliai, – Ištara buvo tapatinama su Veneros planeta, – buvo aukojami jos garbei. (šaltinis)
*Vertimai:
LVK3 – paplotėliai, papločiai
LBD6 – paplotėliai, papločiai
KB/TŽ7 – pyragaičiai
DK2 – pyragaičiai
Rusiškas vert. (Русский синодальный перевод) – пирожки (pyragaičiai) (Jer 7) (Jer 44)
Angliški vertimai – cakes (tortai? pyragaičiai?) (Jer 7:18) (Jer 44:19)
Apaštalų darbai 19:24-31 (LBD)
Vienas sidabrakalys, vardu Demetrijas, gamindavo sidabrines Artemidės šventyklos miniatiūras ir duodavo gerai uždirbti amatininkams. Susivadinęs juos ir kitus to amato darbininkus, jis kalbėjo: „Vyrai, jūs suprantate, kad šiuo amatu remiasi mūsų gerovė. Bet jūs matote ir girdite, jog tasai Paulius ne tik Efeze, bet ir kone visoje Azijoje įtikino ir patraukė į savo pusę daug žmonių. Jis tvirtina, esą tai ne dievai, kurie pagaminami žmonių rankomis. Gresia pavojus, kad ne tik smuks mūsų amatas, bet ir bus paniekinta didžiosios deivės Artemidės šventykla ir žlugs didybė tos, kurią garbina visa Azija ir visas pasaulis.“ Tai išgirdę, jie labai įniršo ir ėmė šaukti: „Didi efeziečių Artemidė!“ Sąmyšis apėmė visą miestą, ir visi kaip vienas pasileido bėgti į teatrą, pasigriebę Pauliaus palydovus, makedoniečius Gajų ir Aristarchą. Pauliaus, panūdusio įsimaišyti į minią, mokiniai neleido. Taip pat keli jo bičiuliai Azijos provincijos valdininkai per kitus prašė, kad jis neitų į teatrą.
Apaštalų darbai 19:35 (LBD)
Galiausiai miesto raštininkui pavyko nuraminti minią. Jis pasakė: „Efeziečiai! Kur rasi žmogų, kuris nežinotų, jog efeziečių miestas globoja didžiosios Artemidės šventyklą ir iš dangaus nukritusią jos statulą?!
Tai Vilniuje Aušros vartų koplyčioje esantis mergelės Marijos paveikslas. Matome moters atvaizdą, mėnulį, žvakes. Ant aptaisų pavaizduota karūna, Saulė, žvaigždės, nes katalikams ji yra Dangaus Karalienė.
Garbinti šį paveikslą eina ir stačiatikiai (pravoslavai) iš šalia esančios cerkvės.
Norėtųsi tikėti, kad stačiatikių bažnyčios tradicija cerkvėse deginti žvakes nėra kilusi iš Artemidės kulto. Į Rusiją krikščionybė atėjo iš Graikijos, raštas (kirilica) taip pat. Jeigu altorius tai graikų teatro scenos kopijavimas, tai gal ir su žvakėm tas pat.
Cukrus yra nuodas. Saldumynai suteikia jėgų velniams. Žmogus, prisivalgęs saldumynų, nebeišgali savęs sukontroliuoti, jis pasiduoda kūniškumui, nuodėmei.
Dažnas nevengia per gimtadienį išgerti alkoholio.
Pirmas laiškas korintiečiams 3:16-17 (LBD)
Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla – tai jūs!
Savo gimtadienį šventė Egipto faraonas.
Pradžios knyga 40:20-22 (LBD)
Iš tikrųjų trečią dieną, savo gimtadienį, faraonas iškėlė vaišes visiems savo tarnams ir pakėlė vyriausiojo vynininko galvą bei vyriausiojo kepėjo galvą savo tarnų akivaizdoje. Jis sugrąžino vyriausiąjį vynininką į savo tarnybą, ir šis vėl padavinėjo taurę faraonui. O vyriausiąjį kepėją pakabino ant stulpo, kaip Juozapas ir buvo jiems aiškinęs.
Savo gimtadienį šventė Erodas Antipas.
Evangelija pagal Matą 14:6-11 (LBD)
Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir taip patiko Erodui, kad jis prisiektinai pažadėjo duoti jai, ko tik prašysianti. O ši, savo motinos primokyta, tarė: „Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą.“ Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir dėl svečių liepė duoti. Jis pasiuntė [budelį], kad nukirstų kalėjime Jonui galvą. Galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai.
Daugiau niekas nešventė.
Kalėdos tikrai nėra Jėzaus gimimo diena.
dzodis.com 