Aš ne kartą sau mąsčiau: Kodėl man Dievas kiekvieną dieną ir naktį duoda asmeninius apreiškimus per ženklus ir per sapnus, o kitiems neduoda? Kodėl aš kartais gaunu apreiškimus apie ateities įvykius, o kiti negauna? Kuo aš ypatingas?

Taip pat prieš kelias dienas mąsčiau: Kodėl šis rodos supasaulėjęs negriukas gauna apreiškimus? Mąsčiau, kad: 1) galbūt todėl, kad jis kuklus, 2) galbūt todėl, kad jis pasiryžęs tai viešinti ir dalintis su kitais, 3) galbūt todėl, kad Dievas išsirinko menkus tam, kad sugėdintų galingus (1 Kor 1:27-29).

Štai čia atsakymas į mano mintis:

Jam Dievas atsakė, kad duoda jam apreiškimus dėl to, kad nepaisant jam duotų dovanų jis išlieka mokinys. Kai žmogus pasilieka mokinys, tuomet Dievas yra įpareigotas būti jo mokytoju.

Kai žmogus tampa mokytoju, tuomet jam tampa sunku girdėti Dievo balsą.

Jokūbo laiškas 3:1 (LBD)
Mano broliai, nesistenkite daugelis būti mokytojais. Žinokite, kad mūsų laukia griežtesnis teismas.

Patarlių knyga 4:20 (KB)
Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano žodžius, palenk ausį mano pamokymams.

Evangelija pagal Matą 18:1-4 (LBD)
Aną valandą prie Jėzaus prisiartino mokiniai ir paklausė: „Kas gi didžiausias dangaus karalystėje?“ Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. Taigi kas pasidarys mažas, kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje.