2021-ų rugsėjo 6 d. vakare prasideda žydų Naujieji metai (Roš ha-šana).
Tai nėra bibliniai Naujieji metai, tai žmonių tradicija.
Šiais metais tai bus šabo metai, žemės poilsio metai – šmita.
Žodis šmita yra susijęs su žodžiu paleidimas.
Žmonės metams laiko buvo priversti atsisakyti savo žemės. Tai tarytum laikinas išbuožinimas.
Baigiantis šiems metams (2022.09.24) nurašomos skolos.
Tais metais žmonės negali nieko auginti, o tai reiškia, kad jie yra priversti pasitikėti Dievu kaip aprūpintoju.
Kunigų knyga 25:1-7 (LBD)
VIEŠPATS kalbėjo Mozei ant Sinajaus kalno, tardamas: „Kalbėk izraelitams ir sakyk jiems: ‘Kai ateisite į kraštą, kurį jums duodu, tas kraštas turės švęsti šabą VIEŠPAČIUI. Šešerius metus sėsi savo lauką ir šešerius metus genėsi savo vynuogyną ir nuiminėsi derlių, bet septintaisiais metais turės būti žemei visiško poilsio šabas – šabas VIEŠPAČIUI: savo lauko nesėsi ir savo vynuogyno negenėsi. Tada nepjausi jokių savaime išaugusių javų, nenuiminėsi vynuogių nuo neapgenėto vynmedžio; septintieji bus žemei visiško poilsio metai. Tačiau ką žemė išaugina per savo šabą, jūs galite valgyti – tu, tavo vergai ir vergės, tavo samdiniai ir įnamiai. Ir tavo galvijams bei laukiniams krašto gyvuliams pašaras bus tai, ką žemė savaime išaugina.
Kunigų knyga 25:18-22 (LBD)
Laikykitės mano įstatų ir vykdykite mano įsakus, kad galėtumėte krašte saugiai gyventi. Žemė duos savo vaisių, būsite sotūs ir gyvensite be rūpesčio. O jeigu klaustumėte: ‘Ką valgysime septintaisiais metais, jei nesėsime ir nenuimsime derliaus?’ – aš suteiksiu jums tokią palaimą šeštaisiais metais, kad jie duos derliaus trejiems metams. Sėjos metu aštuntaisiais metais valgysite iš senojo derliaus. Net iki devintųjų metų iš senojo derliaus valgysite, kol bus nuimtas derlius.
Už nesilaikymą buvo bausmė.
Kunigų knyga 26:34-35 (LBD)
Kraštas, gulėdamas nuniokotas ir jums esant priešų šalyje, atgaus šabo poilsį. Tada žemė pailsės ir džiaugsis savo šabais. Per visą laiką, kol jis gulės nuniokotas, kraštas švęs poilsį, kurio nešventė per jūsų šabų metus, kai jūs jame gyvenote.
Kunigų knyga 26:43 (LBD)
Jų paliktas kraštas, gulėdamas nuniokotas, atgaus šabo poilsį, jiems atliekant bausmę už savo kaltę, nes jie išdrįso atmesti mano įsakus ir paniekino mano įstatus.
Metraščių (Kronikų) antra knyga 36:15-21 (LBD)
VIEŠPATS, jų protėvių Dievas, siuntė jiems žodį per savo pasiuntinius kasdien be perstojo, nes gailėjosi savo žmonių ir savo buveinės. Bet jie išjuokdavo Dievo pasiuntinius, niekindami jo žodžius ir tyčiodamiesi iš jo pranašų, kol Dievo rūstybė savo tautai tapo tokia stipri, kad nebeliko kitos išeities. Todėl jis užvedė ant jų chaldėjų karalių, ir šis išžudė jų jaunuolius kalaviju jų šventajame pastate, nepasigailėdamas nei vaikino, nei merginos, nei seno, nei silpno – visus juos atidavė jam į rankas. Visi Dievo Namų reikmenys, dideli ir maži, Dievo Namų turtai ir karaliaus bei jo didžiūnų turtai, – visa buvo išgabenta į Babiloną. Dievo Namai buvo sudeginti, Jeruzalės sienos nugriautos, visi jos rūmai ugnies suryti ir visi brangūs daiktai sunaikinti. Išlikusius nuo kalavijo jis išvarė į tremtį Babilone. Ten jie tapo jo ir jo sūnų vergais, kol neįsigalėjo persų karalystė, kad įvyktų per Jeremiją ištartas VIEŠPATIES žodis: kol atsilygins už savo nešvęstus šabus, septyniasdešimt metų kraštas laikysis šabo nuniokotame krašte.
dzodis.com 
Su žmona maždaug prieš porą savaičių skaitėm Raštą ir man tarsi gyva pasidarė ši eilutė. Aš kaip dažnai būna mano ne/tikėjime pradėjau svarstyti kas ir kaip ir galiausiai pradėjau abejoti. Po kelių akimirkų žmona man pradeda cituoti šią eilutę nes pasirodo ir jai ji suveikė. Pradėjom nagrinėti kartu tik nepamenu kaip baigėsi mūsų svarstymai. “Tai bus ženklas tau, Ezekijau. Šiemet valgyk, ką randi, kitais metais – kas užaugs savaime; trečiaisiais metais sėkite ir pjaukite, sodinkite vynuogynus ir valgykite jų vaisius.“
Antroji Karalių knyga 19:29 LTZB Viskas pasibaigė lyg ir tame kad tai “bus ženklas“ ir tik vėliau paaiškės kai laikotarpis bus į pabaigą kad suprastume kad tai buvo Dievo vedimas o ne mūsų pastangos ir darbas.