paukšteliai geria
Nuotraukos autorius ČIA.

Evangelija pagal Matą 6:26 (LBD6)
Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?


Kartais Dievo tarnai vedami uolumo pamiršta tai, kad Dievas yra meilė (1 Jn 4:7-21).


Dovydas.

Beveik visa 139-a psalmė kalba apie širdies ištyrimą.

Psalmynas 139 (LBD6)
(Choro vadovui. Dovydo psalmė.)
1 VIEŠPATIE, ištyrei mane ir pažįsti.
2 Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju,
iš tolo supranti mano mintis.
3 Stebi mano žingsnius ir mano poilsį,
pažįsti visus mano kelius.
4 Nespėjus mano liežuviui žodį ištarti,
tu, VIEŠPATIE, jį jau žinai.
5 Iš visų pusių apsiauti mane,
savo ranka lieti mane.
6 Tavo pažinimas man per nuostabus,
per gilus, aš negaliu jo pasiekti.
7 Kurgi galėčiau pabėgti nuo tavo dvasios
ar atsitolinti nuo tavo Artumo?
8 Jei į dangų užžengčiau, tu esi ten,
jei Šeole pasikločiau guolį, tu esi ten.
9 Jei įgyčiau aušros sparnus
ir įsikurčiau prie tolimųjų jūros pakraščių,
10 net ten mane vedžios tavo ranka
ir tvirtai laikys tavo dešinė.
11 Jei sakyčiau: „Tamsa tikrai mane paslėps
ir naktimi man taps šviesa“, ­–
12 tai tau ir pati tamsa nėra tamsi,
ir naktis šviečia kaip diena.
Tamsa ir šviesa tau tas pat.
13 Juk tu sukūrei mano širdį,
numezgei mane motinos įsčiose.
14 Šlovinu tave,
nes esu nuostabiai padarytas.
Tavo visi darbai nuostabūs, ­–
aš tai gerai žinau.
15 Mano išvaizda tau buvo žinoma,
kai buvau slapta kuriamas,
rūpestingai sudėtas žemės gelmėse;
16 tavo akys matė mane dar negimusį.
Į tavo knygą buvo įrašytos
visos man skirtos dienos,
kai nė viena jų dar nebuvo prasidėjusi.
17 Kokios nesuvokiamos man tavo mintys, Dieve,
ir kiek jų daug!
18 Mėginu jas suskaičiuoti,
bet jų daugiau negu smėlio grūdelių,
ir net visas suskaičiavęs,
vis tiek su tavimi tebebūčiau.

Dovydas vienu metu pastebi savyje neapykantą nedorėliams.

Psalmynas 139 (LBD6)
19 O Dieve, kad tu sunaikintum nedorėlį,
ir anie engėjai nuo manęs pasitrauktų!
20 Nedorai jie šaukiasi tavo vardo,
tavo priešai duoda melagingas priesaikas.
21 Argi aš pakenčiu tuos,
kurie nekenčia tavęs, VIEŠPATIE?
Argi aš nesibjauriu tais,
kurie prieš tave maištauja?
22 Nekenčiu jų mirtina neapykanta,
laikau juos savo priešais.

Paskui jis lyg ir susivokia, kad pykdamas galimai eina klystkeliu (Kun 19:16-18).

Psalmynas 139 (LBD6)
23 Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį,
išmėgink mane ir perprask mano mintis.
24 Pažiūrėk, ar neinu klystkeliu,
ir vesk mane amžinuoju keliu.

(Tai išgirdau čia.)


Izaijas.

Pirmame Izaijo knygos skyriuje Dievas sako, kad Jis atsisakys girdėti maldas dėl to, kad žmonių rankos kruvinos.

Izaijo knyga 1 (LBD6)
15 Kai jūs tiesite rankas,
aš nukreipsiu savo akis nuo jūsų.
Net jei ilgai melsitės,
aš jūsų negirdėsiu.
Jūsų rankos kruvinos!
16 Nusiplaukite ir būkite švarūs!
Pašalinkite savo darbų blogį man iš akių,
liaukitės darę pikta,
17 mokykitės daryti gera.
Atsidėkite teisingumui,
padėkite engiamajam,
užstokite našlaitį,
ginkite našlės bylą.“

Sekančiuose knygos skyriuose, iki pat šešto skyriaus, pranašas Izaijas kalba piktai, gąsdina Dievo rūstybe.

Izaijo knyga 2 (LBD6)
9 Taip marusis pažeminamas,
žmogus suniekinamas;
neatleisk jiems!

Paskui šeštame skyriuje Izaijas turėjo dangaus regėjimą.

Izaijo knyga 6 (LBD6)
1 Karaliaus Uzijo mirties metais regėjau Viešpatį, sėdintį aukštame ir didingame soste. Šventyklą buvo pripildęs jo apdaras. 2 Aplink stovėjo tarnauti pasirengę serafai [Pažod.: „deginantieji“ – dangiškosios būtybės, supančios Dievo sostą.]. Kiekvienas turėjo šešis sparnus: dviem dengė veidus, dviem –­ kojas ir dviem plasnojo ore.
3 „Šventas, šventas, šventas yra Galybių VIEŠPATS!
Visa žemė pilna jo šlovės!“ –­ šaukė jie nepaliaudami vienas kitam.

Tuomet jis susivokė esąs purvinas, galimai dėl savo prieš tai išsakytų piktų žodžių.

Izaijo knyga 6 (LBD6)
4 Nuo jų šauksmo drebėjo durų staktos, ir šventykla prisipildė dūmų. 5 O aš tariau sau: „Vargas man, nes esu žuvęs! Aš –­ žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, ir savo akimis regiu Karalių, Galybių VIEŠPATĮ.“

Jam teko apsivalyti.

Izaijo knyga 6 (LBD6)
6 Tuomet vienas iš serafų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją, kurią buvo paėmęs žnyplėmis nuo aukuro. 7 Jis palietė ja mano burną. „Žiūrėk, –­ tarė jis, –­ žarija palietė tavo lūpas. Tavo kaltė panaikinta, ir tavo nuodėmė nuvalyta.“ 8 Tada išgirdau Viešpaties balsą: „Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?“ O aš atsiliepiau: „Štai aš, siųsk mane!“

Tik apvalytas jis tapo tinkamu pranašauti apie Mesiją.

Septintas skyrius kalba apie Emanuelį, tai reiškia – Jėzų.

(Tai išgirdau čia.)


Jona.

Šią istoriją visi žino (žr. Jonos knyga), tad detaliai neaprašinėsiu. Galiu tik pasakyti tam tikras aplinkybes. Tas miestas Ninevė buvo Asirijos sostinė – žydų priešų sostinė. Dėl to pranašas Jona jiems jautė neva „teisėtą“ pyktį.

Jonos pyktis buvo toks didelis, kad pirma jis priešinosi Dievui atsisakydamas ten keliauti. Paskui jam pyktis trukdė džiaugtis to miesto žmonių atsivertimu. Jis vylėsi, kad Ninevės žmonės visgi bus sunaikinti. Jis labiau sielojosi dėl vieno augalo nei dėl to miesto šimto dvidešimt tūkstančių žmonių.

Visa ši istorija parodo tai, kad geras kiekvienam VIEŠPATS ir gailestingas visiems savo kūriniams.


Fariziejai.

Evangelija pagal Luką 6:6-11 (LBD6)
Kitą šabo dieną jis nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiūvusi. Rašto aiškintojai ir fariziejai stebėjo, ar jis gydys šabo dieną, kad rastų kuo jį kaltinti. Bet jis įžvelgė jų mintis ir tarė vyrui su padžiūvusia ranka: „Kelkis ir stok į vidurį.“ Tasai atsistojo. Tuomet Jėzus paklausė juos: „Aš klausiu jus: ar per šabą leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ Ir, apžvelgęs visus aplinkui, jis tarė tam žmogui: „Ištiesk savo ranką!“ Tas ištiesė, ir ranka atgijo. O jie baisiai įniršo ir tarėsi, ką Jėzui padaryti.

*Fariziejai stengėsi žūtbūt laikytis įstatymo pagal raidę, bet nesuprato įstatymo esmės.

Evangelija pagal Luką 15:1-7 (LBD6)
Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo pasiklausyti. O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo.“ Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą: „Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?! Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: ‘Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!’ Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti.

*Fariziejai mąstė kaip atrodyti teisiais prieš žmones, o Jėzus mąstė apie sielų išgelbėjimą.


Jėzaus mokiniai.

Evangelija pagal Luką 9:51-56 (LBD6)
Atėjus metui, kai turėjo būti paimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę. Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną Samarijos kaimą paruošti, kur jam apsistoti. Bet kaimo gyventojai nesutiko jo priimti, nes jis keliavo Jeruzalės link. Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!“ Bet jis atsisukęs sudraudė juos. Jie pasuko į kitą kaimą.

*2 Kar 1:9-16
*Kai kuriuose rankr. įterpiama: „Nežinote, kokios dvasios esate. Žmogaus Sūnus atėjo ne pražudyti žmonių gyvybių, o gelbėti.“


Palyginimas – sūnus palaidūnas.

Evangelija pagal Luką 15:11-32 (LBD)
nuoroda

*Teisus brolis pyko dėl puotos.


ISIS islamistai.

Jiems atrodo, kad jie pyksta teisėtu pykčiu.