Čia moteriškė dvi valandas skundžiasi dėl to, kad jai kažkas nepaeina gyvenime, nesigauna gyventi pavyzdingai ar pan. Paskui paaiškėjo, kad ji sielojasi dėl to, kad susigundė užsirūkyti. Visi draugeliai jai žeria visokiausius patarimus, dauguma tų patarimų tikriausiai geri, jau nepamenu.

Manau kaiką galiu patarti ir aš, nes kaiką čia įžvelgiau ko kiti nemato. Moteriškė minėdama tai, kad užsirūkė, be šito dar lyg tarp kitko paminėjo faktą, kad prieš tai ji išgėrė kavos, o paskui, po kavos atsirado noras užsirūkyti. Taip jai buvo vieną dieną, o paskui ir kitą. Tai galimai dėsningumas.

Kava turi kofeino. Kofeinas tai narkotikas. Labai tikėtina, kad čia kava galėjo suveikti kaip katalizatorius, kaip veiksnys, kuris pastūmėjo link cigaretės. Tad patarčiau negerti kavos.

Iš asmeninės patirties žinau, kad man draudžiama valgyti saldumynus, nes kaskart kai jų daugiau prisivalgydavau, po kažkiek valandų visados puldavau į didesnę nuodėmę. Taip buvo gal keliasdešimt kartų, o gal daugiau, vadinasi tai dėsningumas. Jei ryte prirydavau saldumynų, tai vadare laukdavo nuodėmė. Jei vakare prisirydavau sadumynų, tai kitą dieną laukdavo nuodėmė. Po kelių dienų tas poveikis (apsinuodijimas) praeina, tuomet vėl tampi pajėgus atsispirti pagundymams.

Toksiško maisto valgymas atiduoda tavo kūną į velnių rankas. Kad ir kaip savo valia stengtumeisi save sukontroliuoti, tai bus praktiškai neįmanoma. Tu tuomet savęs jau nebekontroliuoji. Todėl labai svarbu ką dedi sau į burną.

Tai galima paaiškinti štai kaip. Mūsų kūnas tai Dievo šventykla, nes jame gyvena Šventoji Dvasia. Jei valgome nuodus, tai mes užteršiame šventyklą. Tuomet Dievo Dvasia nuo mūsų laikinai tarytum pasitraukia ir mes netenkame apsaugos. Tuomet mes pakliūname į velnių rankas.

Velniai stengiasi įsirengti žmogaus kūne savo tvirtovę. Procesas būna maždaug toks: žmogus klausosi pasaulietinės muzikos arba TV, arba bendrauja su pasauliečiais (tai rodos menka nuodėmė), tada jam gali kilti noras šiek tiek išgerti arba prisivalgyti saldumynų (nes norisi pasitenkinimo, bet tai kūniškas pasitenkinimas), o prisivalgęs saldumynų jis užteršia šventyklą, tada jam velniai įkyriai kiša norą (pagal jo silpnumą) atlikti kokią nors didelę nuodėmę, atlikęs nuodėmę žmogus jausis purvinas, jam nesinorės tokiam purvinam artintis prie Dievo. Taip jie po truputį perima kontrolę, o juk viskas prasidėjo nuo mažų dalykų. Vyksta nuolatinis karas. Todėl reikia budėti ir žiūrėti ką dediesi sau į burną.

Pirmas laiškas korintiečiams 3:16-17 (LBD6)
Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla –­ tai jūs!

Pirmas laiškas korintiečiams 6:19-20 (LBD6)
Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? Iš tiesų esate brangiai nupirkti. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!

Susiję straipsniai:

dvasia, siela ir kūnas
https://dzodis.com/2021/07/17/dvasia-siela-ir-kunas/

Puslapiai: 12