Mane Dievas nemažai pamokė dėl to teisimo. Ne dėl to kad būčiau gavęs kažkokią pamoką bet kažkaip viduje pajutau kad tai sekina ir tai vienokiu ar kitokiu būdu yra negerai. Apie žmogų galima kalbėti bet tarsi neutraliai, su teisinga dvasia. Kai tik nusiraminau viduje ir pradėjau nebeteisti tai tik tada galima sakyti kad Dievas pradėjo veikti. Buti dvasioje nebėra kažkoks sudėtingas dalykas ir prireikus galiu žymiai greičiau “įšokti“ į dvasinį mąstymą ir tada Dievas duoda išminties ir antgamtiškos įžvalgos dalykuose kurie tuo metu vyksta aplinkui. Manau kad apkalbų ir teisimo šaknis tai išdidumas, o išdidiems Dievas priešinasi kaip parašyta. Reikia viską priimti kaip Dievo valią ir tada nustosime teisti, ginčytis, dings noras visus mokyti ir panašiai. Dabar kažkaip natūraliai man labiau rūpi suprasti priežastis kodėl zmogus taip kalba ar elgiasi ir norisi suvokti ką jam pasakyti taip kad jo sielos nesužeisti bet pagydyti.
Mane Dievas nemažai pamokė dėl to teisimo. Ne dėl to kad būčiau gavęs kažkokią pamoką bet kažkaip viduje pajutau kad tai sekina ir tai vienokiu ar kitokiu būdu yra negerai. Apie žmogų galima kalbėti bet tarsi neutraliai, su teisinga dvasia. Kai tik nusiraminau viduje ir pradėjau nebeteisti tai tik tada galima sakyti kad Dievas pradėjo veikti. Buti dvasioje nebėra kažkoks sudėtingas dalykas ir prireikus galiu žymiai greičiau “įšokti“ į dvasinį mąstymą ir tada Dievas duoda išminties ir antgamtiškos įžvalgos dalykuose kurie tuo metu vyksta aplinkui. Manau kad apkalbų ir teisimo šaknis tai išdidumas, o išdidiems Dievas priešinasi kaip parašyta. Reikia viską priimti kaip Dievo valią ir tada nustosime teisti, ginčytis, dings noras visus mokyti ir panašiai. Dabar kažkaip natūraliai man labiau rūpi suprasti priežastis kodėl zmogus taip kalba ar elgiasi ir norisi suvokti ką jam pasakyti taip kad jo sielos nesužeisti bet pagydyti.