Dievas gali kalbėti įvairiais būdais. Čia aprašysiu vieną jų.
Kartais man būna taip, kad man aplinkybės parodo kokį nors čmošniką (moraliai puolusį žmogų), tuomet aš būdamas nustebintas jo poelgio esu priverstas susimąstyti: nejau tai normalu? Tada pamatau, kad aš juk elgiuosi identiškai taip pat kaip ir jis.
Pavyzdžiai (tam, kad būtų aiškiau, o ne tam, kad pletkintumėte):
Kažkada bežiūrint kaip kiti žaidžia šaudyklę kilo mintis, kad galbūt būtų smagu pažaisti. Štai ką tuomet sutikau:
Dar buvo panaši situacija su užsieniete streamere feikine blondine, kuri žaidė šią šaudyklę. Ji bečatindama ant durniaus paminėjo žodį Jėzus. Tada aš jai parašiau: „Ką tu turi bendro su Jėzumi?“. Ji atsakė: „Aš esu šventa.“ Tada jos draugelis jai atsakė: „Jėzus nesidažytų savo plaukų.“ Beje tame žaidime labai daug riebių keiksmažodžių.
Kitas pavyzdys. Dabar pažiūrėjau Alfonso rant‘ą (lojimą) apie tarnavimą negaunant algos – tas video ČIA. Aš jau kurį laiką mąsčiau apie tai, dar prieš jį. Galvoju kam aš čia rašau nedėkingiems bomžams ir vagims. Man per tris metus niekas net jokio gero žodžio nepasakė. Apie tai galėčiau parašyti labai ilgą straipsnį, bet nesinori panirti į nuoskaudas. Tai va… paskui, iškart po Alfonso užtikau dar ir šį video:
Įdomus sutapimas dar ir tame, kad aš pastarąsias dienas internete aktyviai žiūrinėjau laikrodžius.
Susiję:
panašūs traukia panašius
https://dzodis.com/2021/03/06/panasus-traukia-panasius/
dzodis.com 
Čia tinka Rašto žodžiai “kuo teisi kitą, tą ir pats darai“. Kai krikščionis nustoja apkalbinėti ir teisti kitus tik tada prasideda kažkas tikrai dvasinio, nes pradedi ne teisti (nes tik Vienas yra Teisėjas), bet suvokti kodėl žmogus taip elgiasi ir klausai kad “išgirstum“ ką Dvasia nori pasakyti tam žmogui kad jo siela būtų pagydyta. Tik nuo to prasideda dvasinės gelmės, ir įgauna prasmę šitie psalmės žodžiai: “Gelmė šaukia gelmę, vandeniui triukšmingai krintant..“