2022.08.22 [EN]
Tai dar vienas geras jos pamokslas. Visko jums tikrai neversiu, tingiu. Čia kalbama paprasta anglų kalba (Beginner/Elementary English), turėtumėte suprasti.
Galbūt kažkam lengviau bus suprasti įsijungus subtitrus. Galima nežinomą žodį įsivesti į Google vertėją.
Sako yra du akligatviai į kuriuos dažniausiai papuola tikintieji:
- fokusavimasis tiktai į Dvasios dovanas, tame tarpe „kalbėjimą kitomis kalbomis“, nekreipiant dėmesio į šventumą
- išorinis šventumas (religingumas), be maldos gyvenimo
Mums reikia asmeninio santykio su Jėzumi Kristumi, kuris įgyjamas maldos metu. Nuodėmės neįveiksi vien tik savo jėgomis.
dzodis.com 
Man visad buvo neaišku ką žmonės turi galvoje sakydami asmeninis santykis su Jėzumi. Rašte nematau nieko panašaus į tokį pasakymą ir manau kad tokios frazės klaidina jaunus tikinčiuosius nes tada jie susikuria vaizdinius kurie neatitinka Dievo tikrovės ir užtat klaidžioje įvairiuose judėjimuose ir seka nerealius tų judėjimų pažadus kurie niekada nebus pasiekti. Malda deja nėra asmeninis santykis. Maldos deja turi būti ne dirbtinai daug o tiek kiek žmogaus dvasia natūraliai jos turi, kitaip atsiranda daugiažodžiavimas kuris padidina nuodėmės tikimybę. Iš psalmių matom kad maldos kiekis padidėja esant suspaudimui, o kai viskas gerai lieka garbinimas ir dėkojimas, ir pagarbi Dievo baimė. Vėl gi, Dievas kreipia dėmesį į žmogaus širdies maldą o ne į darbus ir sielinių (iš reikalo) maldų kiekį.
Tame video kur pasidalinai kalba apie krikščionio širdyje esančias nuodėmes kas mano manymu nėra realu nes krikščionis gavęs Dievo Dvasią širdyje (dvasioje) neturi nuodėmių ir visai jų ne trokšta. Jis tiesiog dar nėra laisvas nuo to ko jau nebenori daryti. Išlaisvinti jį gali tik Dievo Tiesa kuri išspręs jo galvoje klaidingus šėtono sukurtus mąstymo labirintus dėl nuodėmės, kovos su ja ir tikro dvasingumo. Kitas trokšta palikti nuodėmę bet nesugeba, kankinasi viduje tik todėl kad neranda savyje atsakymo nes nuodėmė tūnanti jame iškreipia Dievo žodį ir jam reikia arba ilgai kankintis kol ateis tikras nusižeminimas ir nuolankumas prieš Dievą ir jis pripažins kad nieko pats iš saves negalįs, tada jam bus apreiškimas iš Dievo kuris jį išlaisvins,arba gali gauti apreiškimą greičiau per dvasiškai stiprų, patyrusį krikščionį kuriam Dievas duos suvokti ano paklydimą ir jam tiesiai į dvasią duoti atsakymą. Tam ir reikalingi šventųjų bendravimai butent veidas į veidą, o ne veidas į nugarą, kad vienas kitą ugdytų, nes kitaip sielos gydymo procesas užsitęsia labai ilgai. Krikščionys mano kad tik reikia pakankamai ilgai melstis, pakankamai skaityti Raštą, ir dar visokių darbų prisigalvoja ir tada jaučia tarsi juos kas plėšytų viduje kai tik pradeda tai daryti. Galvoja kad tai yra kova su šėtonu bet tai klaidinga nes tai dvasia perspėja kad tai nereikalinga našta ir kelias kuriuo nereiktų eiti. Juk Raštas sako sekti paskui ramybę tad kam daryti tai kas drąsko ? Nustokime daryti tai kas sukelia neramybę nes tai sieloje o ne dvasioje ir pradėsime aiškiai girdėti ką Dvasia sako visais gyvenimo atvejais, tiek apie mus tiek apie aplink esančius žmones. Juk berods Paulius sako, “gyvenkite dvasia ir nevykdysite kūno geidulių“, tai yra atvirkščiai nei kad kalbama krikščionybėje kur teigiama kad pirma reikia suvaldyti geidulius kad taptum dvasiniu. Pirmiau reikia suvokti kas yra žmogaus dvasia ir tada kai vaikščiosim pagal dvasią (kuri po Dievo Dvasios gavimo yra viena su žmogaus dvasia) tik tuo metu nevykdysim geidulių. Žmogus gali gulėti lovoje ir nedaryti jokių geidulių bet vien jo mąstymas, jei jis ne dvasinis, yra priešiškas Dievui. Iš išdidumo žmogus gali laikytis visų Dievo įsakymų ir tai jo neišgelbės. Vaikščiokite dvasioje ir tik tada nevykdysite kūno geidulių.. “..nurimkite, ir žinokite kad Aš Esu Dievas.“