2023.03.21 [LT]
https://youtu.be/v40VLqQCaV8

Tarp viso to, ką kalbėjo, ji palietė vieną temą: malonė vs Įstatymo darbai.

Romiečiams 10 kažkiek apie tai kalba.

Mano manymu, malonė yra sąlyginis dalykas. Tu gali išlikti malonėje tiktai su tam tikromis sąlygomis, pvz.: jei nenešiosi širdyje kartėlio, jei kasdien būsi užpildytas Dievo žodžiu, jei pasitikėsi Dievu, jei nedraugausi su velniais, na ir žinoma, jei priimsi Jėzų Kristų. Šį sąrašą dar galima būtų papildyti. Tikriausiai teisinga būtų sakyti, kad malonėje esi tuomet jei vaikštai Dievo Dvasioje.

P.S.

Jei kažkam įdomu, galiu pasakyti, kad aš kažkada buvau nominalus katalikas, pradinėse klasėse priėjęs pirmos komunijos. Tai reiškia, kad teko kai ką mintinai išmokti iš sutrumpinto katekizmo ir paskui tai atkartoti. Ten katekizme rašė, kad Jėzus yra Dievas, man tai buvo nesuprantama. Išpažintį kunigui sumelavau, tiksliau daug ką nutylėjau, nes man tai buvo labai baisi procedūra. Gavau papeikimą, kad išpažinties atėjau nepasiruošęs. Asmeniškai nesu nuo jų nukentėjęs, tad kažkokio priešiškumo nejaučiu. Jeigu būčiau jų klausęs, galbūt mano gyvenimas būtų buvęs visai kitoks į gerąją pusę, bet tuomet kažin ar būčiau pažinęs gyvąjį Dievą.

Užsieniečiams galiu pasakyti, kad Lietuvoje dominuoja katalikų tikėjimas.

Kai įtikėjau, kažkodėl net minties nebuvo ieškoti Dievo katalikų bažnyčioje. Dabar pats stebiuosi, bandau suprasti kodėl. Tikriausiai todėl, kad aš jau ten kažkada buvau ir neradau. Ten buvo tik formalumas, tradicija, prievolė. Beje jie man niekad nepasiūlė pačiam skaityti Šventąjį Raštą, nes norint būti kataliku to nereikia.

Kartą vaikystėje Vilniaus Rapolo bažnyčioje, tiksliau kažkokiame jos kambaryje, susirinkime, kur buvo pilna žmonių, galbūt Velykų proga, kunigai skaitė kažkokį tekstą. Tada, man stovint, pasidarė silpna, akyse visiškai juoda, vos vos nenualpau, tuo kitus išgąsdinau. Tad spėju, kad ir katalikų bažnyčioje gali veikti Dievas. Dabar neseniai mano artimas žmogus buvo piligriminėje kelionėje į Maltą, ten vyko adoracija, po jos ėjo vemti. Kunigas sakė, kad kai kuriems taip būna. Teko žiūrėti TB Joshua transliacijas internetu, pamokslus su egzorcizmo maldomis, ten žmonės visados vemdavo kokius tai nuodus, galbūt ir šiuo atveju buvo nuodai.

Paskutinė bažnyčia, kurią lankiau, buvo Vilniaus liuteronų bažnyčia. Tai beveik tas pats kaip katalikų bažnyčia, skirtumas tik toks, kad pamaldų metu nesimeldžiama Marijai, pastate šiek tiek mažiau statulų, nėra klausyklos (išpažinties būdelės). Nustojau į ją vaikščioti dėl vaflio kulto, man tai atrodė pernelyg stabmeldiška. Per metus laiko nepamačiau ten nieko dieviško.

2023.05.14 papildymas:

Gailiuosi, kad rašiau šį staipsnį. Parašiau, nes ji pasirodė simpatiška, bet giliai nepamąsčiau.

Indrės išėjimas iš katalikybės pas baptistus tai bėgimas nuo kaltės jausmo. Jai katalikybėje neleido dalyvauti Viešpaties vakarienėje (t. y. valgyti vaflių), todėl išėjo ten, kur galės jaustis normali.

Evangelija pagal Matą 5:31-32 (LBD)
Taip pat buvo pasakyta: Kas atleidžia žmoną, tegul išduoda jai skyrybų raštą. O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, jei ne ištvirkavimo atveju, skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda, svetimauja.

Evangelija pagal Matą 19:3-9 (LBD)
Tuomet pas jį atėjo fariziejų. Spęsdami pinkles, jie paklausė: „Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną?“ Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį ir pasakė: Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“. Tada jie klausė: „O kodėl Mozė liepė duoti skyrybų raštą, atleidžiant žmoną?“ Jis atsakė: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo. Bet pradžioje taip nebuvo. Taigi aš jums sakau: kas atleidžia žmoną – jei ne dėl ištvirkavimo – ir veda kitą, svetimauja“.

*Taip pat: Mk 10:1-12, Lk 16:18

Pirmas laiškas korintiečiams 7:10-11 (LBD)
Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro, o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; taip pat ir vyras tegul nepalieka žmonos.

Kai kurie žmonės į santuokos nutraukimą žiūri labai rimtai.

Skaitant Mk 10:11-12 gali susidaryti įspūdis, kad svetimavimas yra tuomet jeigu tu palieki esamą sutuoktinį dėl kito asmens. Bet jeigu randi sau kitą sutuoktinį po kažkiek laiko, galbūt tai mažesnis svetimavimas?

Puslapiai: 12