cukrus

Šios eilutės galbūt susijusios su cukrumi.

Kunigų knyga 2:11-12 (LBD’6)
Visos javų atnašos, kurias duodi VIEŠPAČIUI, turi būti neraugintos, nes nei raugo, nei medaus nepaversi dūmais kaip ugninės aukos VIEŠPAČIUI. Jas galite atnešti VIEŠPAČIUI kaip pirmienų atnašas, tačiau ant aukuro jos nebus dedamos, kad duotų malonų kvapą.

*LVK komentaras: Medų buvo uždrausta atnašauti, nes buvo tikima, kad medus, kaip ir mielės, sukelia rūgimą.

Skaičių knyga 6:1-4 (LBD’6)
VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: „Kalbėk izraelitams, sakydamas: kai kas nors, vyras ar moteris, padaro ypatingą įžadą – nazyro įžadą – pasišvęsti VIEŠPAČIUI, toks žmogus turi susilaikyti nuo vyno ir kitų svaigalų, susilaikyti nuo acto iš vyno ar bet kokių kitų svaigalų, negerti jokios vynuogių sunkos ir nevalgyti nei šviežių, nei džiovintų vynuogių. Visą laiką, kol yra nazyras, jis nevalgys nieko, kas gaunama iš vynmedžio, nevalgys net sėklų bei žievelių.

*LVK komentaras: naziras: iš hebrajiško žodžio nazir, reiškiančio atskirtą kaip šventą, pašvęstą, pažadėtą vyrą ar moterį Sandoros bendrijai. Naziro įžadas galėjo būti ribotam laikui arba visam gyvenimui. Save Dievui šiuo įžadu paskyrę asmenys privalėjo susilaikyti nuo bet kokių vynmedžio produktų, nekirpti plaukų ir neskusti barzdos, neliesti jokio numirėlio. Nazirai buvo laikomi, kaip ir pranašai, Dievo vyrais.
*LVK komentaras: Susilaikymas nuo vynmedžio produktų pabrėžia izraeliečių atsiribojimą nuo kanaaniečių kultūros. Žr. Pr 9,21.

Teisėjų knyga 14:7-9 (LBD’6)
Po to nuėjo ir pasikalbėjo su ta moterimi. Samsonas buvo ja patenkintas. Praėjus šiek tiek laiko, grįždamas jos paimti, jis pasuko iš kelio pasižiūrėti į liūto liekanas. Žiūri: liūto griaučiuose – bičių spiečius ir medus. Prisigrandęs pilnas saujas, jis žingsniavo toliau valgydamas. Atėjęs pas tėvą ir motiną, davė jiems, ir jie valgė. Bet jiems nepasisakė, kad buvo prigrandęs medaus iš liūto griaučių.

Teisėjų knyga 14:7-9 (KB’8)
Nuėjęs pas mergaitę, kalbėjosi, ir ji patiko Samsonui. Po kurio laiko jis grįžo jos paimti. Eidamas jis pasuko iš kelio, norėdamas pamatyti liūto dvėselieną. Ir štai liūto dvėselienoje – bičių spiečius ir medus. Jis paėmė medaus ir ėjo toliau valgydamas. Parėjęs pas savo tėvus, jis davė ir jiems to medaus, ir jie valgė. Bet jis nepasakė jiems, kad tą medų jis buvo ėmęs iš liūto dvėselienos.

*Simboliška. Prieš pat pasiimdamas sau į žmonas filistinę, Samsonas privalgė medaus iš dvėselienos. Nazirui buvo uždrausta liestis prie dvėselienos. Tai kaip pranašiškas ženklas.

Samuelio antra knyga 6:17-19 (LBD’6)
VIEŠPATIES Skrynia buvo įnešta ir padėta į vietą palapinėje, kurią Dovydas buvo jai pastatęs. Dovydas atnašavo deginamąsias aukas ir bendravimo aukas VIEŠPATIES akivaizdoje. Baigęs atnašauti deginamąsias aukas ir bendravimo aukas, Dovydas palaimino žmones Galybių VIEŠPATIES vardu. Jis dalijo maistą žmonėms, visai Izraelio daugybei, ir vyrams, ir moterims – kiekvienam po kepalą duonos, po gabalą mėsos ir po razinų plokštainį. Po to visi sugrįžo į namus.

Antroji Samuelio knyga 6:17-19 (KB’8)
Atnešę Viešpaties skrynią, jie padėjo ją palapinėje, kurią Dovydas jai buvo paruošęs. Ir Dovydas aukojo deginamąsias ir padėkos aukas Viešpačiui. Kai Dovydas baigė aukoti deginamąsias ir padėkos aukas, palaimino tautą kareivijų Viešpaties vardu ir padalino visiems izraelitams, vyrams ir moterims, po duonos paplotį, gabalą mėsos ir džiovintų vynuogių pyragaitį. Po to žmonės ėjo kiekvienas į savo namus.

Samuelio antra knyga 6:17-19 (AJ)
O jie, atgabenę VIEŠPATIES skrynią, ją padėjo į jos vietą viduje padangtės, kurią Dovydas jai buvo ištiesęs. Paskui Dovydas aukojo deginamąsias ir bendrystės aukas VIEŠPATIES akivaizdoje. Baigęs aukoti deginamąsias ir bendrystės aukas, Dovydas palaimino žmones kariuomenių VIEŠPATIES vardu ir padalijo visiems žmonėms – visai Izraelio daugybei, vyrams ir moterims – kiekvienam po vieną apskritą duonos kepalą, po vieną datulinį pyragą ir po vieną džiovintų vynuogių pyragą. Paskui visi žmonės parėjo, kiekvienas į savo namus.

[EN] https://biblehub.com/2_samuel/6-19.htm

*Žmonės gavo pyragą ypatingos šventės proga.
*Kažkodėl tuo metu Dovydas apsinuogino.

Patarlių knyga 25:16 (LBD’6)
Kai užtinki medaus, valgyk tik tiek, kiek reikia,
antraip persisotinęs turėsi jį išvemti.

Siracido knyga 23 (LBD’6)
¹⁶ Dvi žmonių rūšys daugina nuodėmes,
o trečioji užsitraukia pyktį.
Deganti aistra – liepsnojanti ugnis,
neužgesinama, kol visiškai neperdega;
žmogus, atsidavęs gašlumui su giminėmis,
niekada nesiliaus, kol ta ugnis jo nesudegins;
¹⁷ ištvirkėlis, kuriam kiekviena duona saldi,
niekada nesiliaus, kol nenumirs.
¹⁸ Žmogus, išniekinantis savo vedybų guolį,
sako sau: „Kas gali mane matyti?
Tamsa mane supa, sienos mane slepia.
Niekas manęs nemato. Ko man rūpintis?
Aukščiausiasis mano nuodėmių neatmins“.

[EN] RSV

*LVK komentaras: Dvi žmonių rūšys … trečioji: trys nuodėmės ~~šeštajam~~ įsakymui – paties su savimi, paleistuvystė ir svetimavimas.
*ST laikais nebuvo galimybės išvaryti demonus, todėl čia sakoma: „niekada nesiliaus, kol nenumirs“.

Jeremijo knyga 7:18 (KB’8)
Vaikai prirenka malkų, tėvai sukuria ugnį, moterys minko tešlą, kepa pyragaičius ir aukoja juos dangaus karalienei. Jie aukoja geriamąsias aukas svetimiems dievams, kad sukeltų mano rūstybę.

*LVK komentaras: Dangaus karalienė: asirų ir babiloniečių Ištara, vaisingumo deivė. Judo karalius Manasas įvedė jos garbinimą į Judo karalystę po Jošijo mirties. Žvaigždžių pavidalo paplotėliai, – Ištara buvo tapatinama su Veneros planeta, – buvo aukojami jos garbei.

Jeremijo knyga 44:19 (LBD’6)
O moterys pridūrė: „Taip! Mes ir toliau smilkalus deginsime Dangaus karalienei, aukosime jai liejamąsias atnašas! Argi mes be savo vyrų žinios kepėme papločius su jos atvaizdu ir atnašavome jai liejamąsias aukas?“

Ozėjo knyga 3:1 (LBD’6)
VIEŠPATS tarė man: „Eik ir mylėk savo moterį, turinčią mylimąjį ir svetimaujančią, kaip VIEŠPATS myli izraelitus, nors jie ir gręžiasi į kitus dievus ir mėgsta razinų papločius“.

*LVK komentaras: … razinų papločius: atnašos apvaisinimo deivei Ašerai, gamtos dievo Baalo žmonai. Žr. Jer 7,18; 44,19.

Prisivalgius saldumynų prarandama kūno kontrolė. Kažkodėl Biblija apie tai tiesiogiai nerašo.

Senovėje žmonės nevalgė tiek saldumynų kiek mes. Galbūt jie kaip saldumyną turėjo kažkokį „razinų plokštainį“ (LBD vert. – 2 Sam 6:19) / „džiovintų vynuogių pyragaitį“ (KB vert. – 2 Sam 6:19), „datulinį pyragą“ (AJ vert. – 2 Sam 6:19). Jie net nežinojo tokio žodžio kaip cukrus.

Pirmasis cukrus pagamintas Persijoje tik mūsų eros VI amžiuje, tuo metu tai buvo prabangus produktas. Lietuvoje pirmasis cukraus fabrikas pastatytas 1931 m. (šaltinis)