Hebrajų kultūroje yra taip, kad vardas turi reikšmę. Deja, mes skaitydami vertimą to nematome. Štai čia pavyzdys, tai genealogija iš Pradžios knygos penkto skyriaus. Skaitykite dešinį stulpelį nuo viršaus link apačios. Galima pamatyti, kad čia yra paslėptas Dievo planas išgelbėti žmoniją per Mesiją / Kristų.

VARDAS (LBD’6 vert.)VARDO REIKŠMĖ
Adomasžmogus
Setas(pa)skirtas
Enošasmarus(is)
Kenanaskančia(i)
Mahalalelis(bet) Palaimintasis Dievas
Jeredasnužengs žemyn
Henochasmoky(da)mas (kad)
MetušelachasJo mirtis atneš
Lamechasneviltingą (t. y. ilgai lauktą) /
(esantiems) be vilties
Nojuspoilsį
*Tikiuosi išverčiau gerai.

(Taip pat galbūt reikėtų atsižvelgti į tai, kad hebrajų kultūroje sakiniai turi kitokią struktūrą. Ten pradžioje eina vardininkas, o paskui būdvardis. Pavyzdžiui: „šabat šalom“. Verčiant pažodžiui būtų: „šabo ramaus“. Mūsų kalboje yra kitaip: „ramaus šabo“.)

(Šie išvardinti asmenys nėra žydai. Kaip paaiškinti tai, kad jie turi hebrajiškus vardus nežinau. Galbūt hebrajų kalba yra nuo Adomo laikų? Galbūt bebrajai, rašydami Torą, jiems priskyrė suhebrajintus vardus?)

Izaijo knyga 46:9-10 (LBD)
Atminkite, kas buvo anksčiau,
senų senais laikais:
aš esu Dievas,
ir nėra kito;
aš – Dievas,
ir nėra tokio kaip aš.
Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios,
iš anksto paskelbiu,
kas dar įvyks.
Tariu: „Mano užmojis bus įvykdytas!“
Aš įvykdysiu visa,
kas sumanyta.


[EN]

Pradžios 5 genealogija