anksti rytą

---

Didingiausi Dievo tarnai tarnavimui kėlėsi anksti.

Pradžios knyga 19:27-28 (LBD)
Anksti rytą Abraomas nuskubėjo į tą vietą, kur buvo stovėjęs prieš VIEŠPATĮ ir, žvelgdamas žemyn Sodomos ir Gomoros bei viso Lygumos krašto link, matė tik kylančius nuo žemės dūmus, tarsi iš krosnies.

Pradžios knyga 22:3-4 (LBD)
Pakilęs anksti rytą, pasibalnojo savo asilą, pasiėmė su savimi du tarnus ir savo sūnų Izaoką. Prisiskaldęs malkų deginamajai aukai, jis leidosi kelionėn į vietą, apie kurią jam buvo kalbėjęs Dievas. Trečią dieną Abraomas pakėlė akis ir iš tolo pamatė tą vietą.

Išėjimo knyga 24:4-5 (LBD)
Tada Mozė surašė visus VIEŠPATIES žodžius. Atsikėlęs anksti kitą rytą, jis pastatė kalno papėdėje aukurą su dvylika akmeninių stulpų dvylikai Izraelio giminių. Jis paskyrė keletą jaunų vyrų iš Izraelio vaikų atnašauti deginamąsias aukas ir aukoti jaučius kaip bendravimo aukas VIEŠPAČIUI.

Pradžios knyga 28:16-22 (LBD)
Jokūbas pabudo iš miego ir tarė: „Iš tikrųjų VIEŠPATS yra šioje vietoje, bet aš to nežinojau!“ Drebulio krečiamas, jis sakė: „Kokia baugi ši vieta! Tai ne kas kita kaip Dievo namai ir dangaus vartai.“ Atsikėlęs anksti rytą, Jokūbas paėmė akmenį, kurį buvo pasidėjęs po galva, pastatė jį kaip paminklą ir užpylė ant jo viršaus aliejaus. O tą vietą pavadino Beteliu, nors ankstesnis to miesto vardas buvo Lūzas. Tuomet Jokūbas padarė įžadą, sakydamas: „Jei Dievas pasiliks su manimi, saugodamas mane kelionėje, kurią pradedu, ir duos man duonos valgyti ir drabužių apsivilkti, idant sugrįžčiau ramybėje vėl į tėvo namus, tai VIEŠPATS bus mano Dievas, ir šis akmuo, kurį pastačiau kaip paminklą, bus Dievo namai. O iš viso, ką tu man duodi, tikrai atseikėsiu tau dešimtinę.“

Išėjimo knyga 32:6 (LBD)
Kitą dieną žmonės pakilo anksti, aukojo deginamąsias atnašas, atnašavo bendravimo aukas, sėdosi valgyti ir gerti, po to kėlėsi ūžauti.

Išėjimo knyga 34:4 (LBD)
Tad Mozė atsiskėlė iš akmens dvi plokštes, tokias kaip pirmąsias, ir, atsikėlęs anksti rytą, pakilo kopti į Sinajaus kalną, nešinas dviem akmens plokštėmis, kaip VIEŠPATS buvo jam įsakęs.

Jozuės knyga 6:12-16 (LBD)
Kitą rytą Jozuė atsikėlė anksti. Kunigai paėmė VIEŠPATIES Skrynią. Septyni kunigai, septyniais avino rago trimitais nešini, pajudėjo pirma VIEŠPATIES Skrynios, pūsdami visą laiką avino ragus. Priekinė sauga žygiavo pirma jų, o užpakalinė sauga ėjo paskui VIEŠPATIES Skrynią, ragams visą laiką gaudžiant. Antrą dieną jie apėjo aplink miestą vieną kartą. Po to sugrįžo į stovyklą. Taip jie darė šešias dienas. Septintą dieną jie atsikėlė auštant ir apėjo aplink miestą tokia pat tvarka septynis kartus. Septintą kartą kunigams pučiant ragus, Jozuė įsakė žmonėms: „Sušukite! VIEŠPATS atidavė jums miestą!

Teisėjų knyga 6:36-40 (LBD)
Gideonas kreipėsi į Dievą: „Jei iš tikrųjų ketini išgelbėti Izraelį mano ranka, kaip esi pasakęs, tai žiūrėk: aš padedu nukirptą vilną klojime ant aslos. Jei rasa bus tik ant vilnų, o visa žemė aplinkui liks sausa, žinosiu, kad tu išgelbėsi Izraelį mano ranka, kaip esi pasakęs.“ Taip ir įvyko. Pakilęs anksti kitą rytą, jis išgręžė vilnas ir išspaudė iš vilnų tiek rasos, kad galėjo pripilti puoduką vandens. Tada Gideonas tarė Dievui: „Teneužsidega tavo pyktis ant manęs, jei dar sykį kalbėsiu. Prašau leisti man dar vieną sykį bandyti su vilnomis: tebūna sausos tik vilnos, o visur ant žemės tebūna rasa.“ Tą naktį Dievas taip ir padarė. Vien vilnos buvo sausos, o visur ant žemės buvo rasa.

Samuelio pirma knyga 1:19-20 (LBD)
Kitą rytą, anksti pakilę, jie pagarbino VIEŠPATĮ ir leidosi kelionėn į savo namus Ramoje. Elkana pažino savo žmoną, ir VIEŠPATS ją atsiminė. Ona tapo nėščia ir, atėjus metui, pagimdė sūnų. Ji pavadino jį Samueliu, nes sakė: „Aš VIEŠPATIES jo prašiau.“

Samuelio pirma knyga 9:25-27 (LBD)
Jiems nusileidus nuo aukštumos alko į miestą, Sauliui buvo paklotas guolis ant namų stogo, ir jis atsigulė miegoti. Auštant Samuelis pašaukė Saulių, miegantį ant stogo, tardamas: „Kelkis, palydėsiu tave į kelionę.“ Saulius atsikėlė ir juodu abu, Samuelis ir jis, drauge išėjo laukan. Jiems artinantis prie miesto pakraščio, Samuelis tarė Sauliui: „Liepk tarnui paėjėti pirma mūsų, o kai jis bus paėjėjęs, stabtelk valandėlę, kad galėčiau tau perduoti žodį iš Dievo.“

Samuelio pirma knyga 15:12 (LBD)
Atsikėlęs anksti rytą, Samuelis išėjo susitikti su Sauliumi. Samueliui buvo pasakyta: „Saulius buvo nuėjęs į Karmelį. Savo garbei jis ten pasistatė paminklą. Po to leidosi kelionėn ir nuėjo į Gilgalą.“

Samuelio pirma knyga 17:19-20 (LBD)
Saulius ir jie, ir visi Izraelio vyrai Elos slėnyje buvo pasirengę kariauti su filistinais. Kitą rytą Dovydas atsikėlė anksti, palikęs avis pas sargą, paėmė maistą ir leidosi į kelionę, kaip jam buvo paliepęs Jesė. Jis pasiekė stovyklos užkardą tuo metu, kai kariai stojo į kovos gretas, šaukdami kovos šūkį.

Antroji Kronikų knyga 29:20-21 (KB)
Karalius Ezekijas, atsikėlęs anksti, sušaukė miesto vyresniuosius ir nuėjo į Viešpaties namus. Jie atsivedė septynis jaučius, septynis avinus, septynis ėriukus ir septynis ožius aukai už nuodėmę, – už karalystę, šventyklą ir Judą. Jis įsakė kunigams, Aarono sūnums, aukoti ant Viešpaties aukuro.

Jobo knyga 1:4-5 (LBD)
Jo sūnūs buvo pratę kelti vaišes vieni pas kitus iš eilės ir kviestis savo tris seseris valgyti ir gerti kartu su jais. Pasibaigus vienam vaišių dienų ratui, Jobas susikviesdavo juos pas save ir pašventindavo, atsikėlęs anksti rytą ir atnašaudamas deginamąją auką už kiekvieną skyrium. Mat Jobas sakydavo sau: „Galbūt mano vaikai nusidėjo ir piktžodžiavo Dievui savo širdyje.“ Taip Jobas elgdavosi visuomet.

Evangelija pagal Morkų 1:35-38 (LBD)
Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi. Simonas ir jo draugai nusekė iš paskos ir, suradę jį, pasakė: „Visi tavęs ieško.“ Jis atsakė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį, nes tam esu atėjęs.“

Apaštalų darbai 5:17-21 (LBD)
Tuomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi jo šalininkai, tai yra sadukiejų atskala. Degdami neapykanta, jie suėmė apaštalus ir įmetė į viešą kalėjimą. Viešpaties angelas naktį atidarė kalėjimo vartus, išvedė juos ir tarė: „Eikite ir, atsistoję šventykloje, skelbkite žmonėms visus šio Gyvenimo žodžius.“ Jie paklausė ir, auštant nuėję į šventyklą, ėmė mokyti.

Kėlimasis anksti parodo, kad tau tai svarbu.

Anksti ryte tavo galva būna švari nuo pašalinių minčių, žmonių.

Psalmynas 5:2-4 (LBD)
(Choro vadovui. Pučiamiesiems instrumentams. Dovydo psalmė.)
Išgirsk mano žodžius, VIEŠPATIE,
atkreipk dėmesį į mano dejonę!
Klausykis mano maldos šauksmo,
mano Karaliau ir mano Dieve, maldauju tave!
VIEŠPATIE, auštant tu girdi mano balsą,
auštant kreipiuosi į tave malda ir laukiu.

Psalmynas 30:6 (LBD)
(Psalmė. Dovydo. Giesmė šventyklos pašventinimo iškilmėms.)
Jo įniršis tęsiasi tik akimirką,
o gerumas ­– visą gyvenimą.
Ašaros gali lietis visą naktį,
bet džiaugsmas ateina su aušra.

Psalmynas 57:8-10 (LBD)
(Choro vadovui. „Nesunaikink“ melodija. Dovydo miktamas, jam pabėgus nuo Sauliaus į olą.)
Mano širdis ištikima, Dieve;
mano širdis ištikima;
giedosiu ir šlovinsiu tave!
Pabusk, mano siela!
Pabuskite, arfa ir lyra!
Aš pažadinsiu aušrą.
Tautose dėkosiu tau, Viešpatie,
giedosiu tau šlovės giesmę tarp pagonių.

Psalmynas 88:14 (LBD)
(Giesmė. Koracho sūnų psalmė. Choro vadovui. Pagal mahalat leanotą. Hemano Ezeracho maskilas.)
O aš, VIEŠPATIE, šaukiuosi tavęs,
kas rytą tave sveikina mano malda.

Psalmynas 119:147-148 (LBD)
Prieš aušrą keliuosi
šauktis pagalbos,
sudedu viltis į tavo pažadą.
Kiekvieną nakties sargybą mano akys sveikina,
kai svarstau tavo žodį.

Psalmynas 143:8 (LBD)
Su aušra atskleisk man savo ištikimąją meilę,
nes tavimi pasitikiu.
Parodyk man kelią, kuriuo turiu eiti,
nes į tave keliu savo širdį.

Patarlių knyga 8:17 (KB/TŽ7)
Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane.

Išminties knyga 6 (LBD6)
¹¹ Tad dėkitės į širdį mano žodžius,
trokškite ir būsite pamokyti.
¹² Spinduliuojanti ir neblėstanti išmintis
lengvai pastebima tų, kurie ją myli,
ir surandama tų, kurie jos ieško.
¹³ Ji skuba atskleisti save tiems,
kurie jos trokšta.
¹⁴ Kas keliasi anksti jos ieškoti, tas nepavargs,
nes ras ją sėdinčią prie savo durų.
¹⁵ Apie ją mąstyti protingiausia;
kas dėl jos budi, tas greitai nebeturės rūpesčių.
¹⁶ Juk ji pati eina ieškoti tų, kurie jos verti,
geraširdiškai jiems pasirodo takuose
ir pasitinka juos prie kiekvieno užmojo.
¹⁷ Išminties pradžia –­ nuoširdus noras mokytis,
o atsidėjimas mokymuisi –­ meilė.

Siracido knyga 32:14 (LBD6)
Kas pagarbiai bijo Viešpaties,
tas turi priimti jo auklėjimą;
kas anksti keliasi jo ieškoti, tas ras malonę.

Izaijo knyga 26:9 (LBD)
Ilgiuosi tavęs naktimis,
net rytą mano dvasia dėl tavęs budi.
…

Izaijo knyga 33:2 (LBD)
VIEŠPATIE, būk maloningas mums,
nes tavimi viliamės!
Būk kas rytą mus gelbstinti ranka,
mūsų išgelbėjimas, atėjus pavojui!

Evangelija pagal Matą 28:1-2 (LBD)
Po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalena ir kita Marija ėjo aplankyti kapo. Staiga smarkiai sudrebėjo žemė. Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, nurito šalin akmenį ir atsisėdo ant jo.

Evangelija pagal Morkų 16:1-2 (LBD)
Šabui praėjus, Marija Magdalena, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nusipirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų Jėzų patepti. Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, jos ateina saulei tekant prie kapo.

Kažką nuveikti gali tik tuo atveju jei keliesi iš lovos ir veiki.

Mūsų darbas tai Dievo žodžio skaitymas, nes nuo to priklauso tikėjimas.

Patarlių knyga 31:10-15 (LBD)
Koks retas radinys –­ sumani žmona!
Brangesnė už perlus jos vertė!
Vyras jai patiki savo širdį
ir turi tikrą turtą.
Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu
per visas savo gyvenimo dienas.
Ji pasirūpina vilnų bei linų
ir darbuojasi įgudusiomis rankomis.
Kaip pirklio laivai,
ji pargabena iš toli maisto atsargų.
Ji keliasi, kai dar tamsu,
duoda maisto namams
ir dienos nurodymų tarnaitėms.

Evangelija pagal Joną 5:17 (LBD)
O Jėzus jiems sakydavo: „Mano Tėvas darbuojasi ligi šiolei, todėl ir aš darbuojuosi.“

Evangelija pagal Joną 9:4 (LBD)
Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kolei diena. Ateina naktis, kada niekas negali darbuotis.

Jėzus yra ryto žvaigždė.

Skaičių knyga 24:17-19 (LBD)
Matau jį, bet ne dabartyje,
stebiu, bet ne iš arti:
žvaigždė patekės iš Jokūbo,
skeptras pakils iš Izraelio,
kuris nualins Moabo pasienio sritis
ir visų Seto vaikų žemę.
Edomas taps pavaldus,
Seyras ­– jo priešų nuosavybė,
o Izraelis bus pergalingas.
Iš Jokūbo kils valdovas
ir sunaikins išlikusius Ire.“

Evangelija pagal Matą 2:1-2 (LBD)
Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti.“

Evangelija pagal Luką 1:78-79 (LBD)
Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo
mus aplankė šviesa iš aukštybių,
kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje,
kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią.“

Petro antras laiškas 1:19 (LBD)
Mes turime tvirčiausią pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė.

Apreiškimas Jonui 2:26-28 (LBD)
Tam, kuris nugali ir iki galo laikosi mano darbų, aš duosiu valdyti pagonis; jis ganys juos geležine lazda, ir jie bus sudaužyti tarsi moliniai indai, kaip ir aš esu gavęs valdžią iš savo Tėvo; ir dar duosiu jam aušros žvaigždę.’

Apreiškimas Jonui 22:16 (LBD)
„Aš, Jėzus, pasiunčiau savo angelą jums tai paliudyti apie bažnyčias. Aš esu Dovydo atžala ir palikuonis, žėrinti aušrinė žvaigždė!“

---

P.S.

Dar papildysiu naujomis eilutėmis. Žinau dar daug.

Puslapiai: 12