Mes perimame daug papročių iš mus supančios visuomenės. Tai yra taip natūralu, kad mes apie tai net nesusimąstome.

sovietų mokytojas
Sovietų mokytojas.

Mūsų visuomenėje, Lietuvoje, pastoriams įprasta mėgdžioti universiteto dėstytojus, profesorius, intelektualus arba verslininkus. Todėl siekiama mokslo laipsnio, dėl to dėvimas (galimai masoniškas rūbas) kostiumas su kaklaraiščiu. Tarp kitko, barzdos skutimas tai dar viena keista tradicija.

Atkeipkite dėmesį į nuotraukoje pavaizduotus vaidmenis – vienas autoritetingas asmuo kalba, o visi paklusniai klausosi. Klausytojai aklai juo tiki. Lygiai toks pat vaizdas ir bažnyčiose. Čia vaidmenį vaidina: amžius, mokslo laipsnis, autoritetas, titulas, apranga, intelektas, žinios, iškalba, charizma, balsas, sudėjimas ir galbūt dar kas, bet tik ne Šventoji Dvasia su jėga.

šiuolaikinis mokinys
Šiuolaikinis mokinys.

Dabar yra galimybė mokytis per internetą, per YouTube.

informacijos perteklius
Informacijos perteklius.

Po kaikurių pamokslų negaliu prisiminti kas juose buvo sakoma. Taip yra ne todėl, kad aš būčiau silpno proto. Taip yra todėl, kad juose yra pernelyg daug informacijos. Ta informacija sausa. Smegenys to nesuvirškina.

Tuo labiau, kad aš sekmadieniais žiūrėdavau pamokslus vieną paskui kitą. Man tai ramybės neatnešė.


mokymosi kūgis

Ši iliustracija yra nufotografuota iš Thomas Erikson knygos „aplink mane – vien tik idiotai“, 119 p.

Tai tikriausiai mokslininkų tyrimais paremtas aiškinimas. Sakoma, kad jei tik skaitome, tai atsiminsime tik 10 proc. informacijos, bet jeigu skaitome ir klausome, tai tuomet jau bus 20 proc. Jeigu mokomės tiktai stebėdami, tai atsiminsime tik iki 50 proc. informacijos, bet jeigu bandysime dalyvauti patys, tuomet atsiminsime kurkas geriau.

Jokūbo laiškas 1:22-25 (LBD6)
Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save. Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris stebi savo gimtąjį veidą veidrodyje. Pasižiūrėjo ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo. Bet kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jo laikosi, kas tampa nebe užuomarša klausytojas, o darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą.


Pavyzdys. Čia nesvarbu ką jis kalba, atkreipkime dėmesį į tai kaip jis kalba. Tai pamokslavimas bendravimo forma. Ne tik jis taip daro, kiti žydai irgi.

HaShem – Dievas.
HaKadosh Baruch Hu – Dievas.
Ruach ha-kodesh – Šventoji Dvasia.
Tzadik – teisuolis.


Turiu knygą apie atmintį, ten parašyta, kad norint lengviau atsiminti galima pasitelkti vizualizaciją. Pvz. skaičiams sugavoti simbolius, kur tam tikrą skaičių reikš tam tikras gyvūnas ar daiktas.

Jėzus kalbėjo palyginimais.

Evangelija pagal Matą 7:1-5 (LBD6)
Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta. Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! Arba kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, ­– kai tavo akyje rąstas?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš brolio akies.

Evangelija pagal Joną 10:1-21 (LBD)
nuoroda

Kartais tai buvo ne vien palyginimai, bet baisūs išgyvenimai. Tokiu atveju atsiminti žymiai lengviau.

Evangelija pagal Matą 8:23-27 (LBD6)
Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui jį. Ir štai ežere pakilo tokia smarki audra, kad bangos sėmė valtį. O jis miegojo. Mokiniai pripuolę ėmė jį žadinti, šaukdami: „Viešpatie, gelbėk, žūvame!“ Jis jiems tarė: „Ko jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ Paskui atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu. Žmonės stebėjosi ir kalbėjo: „Kas jis per vienas, kad net vėjai ir marios jo klauso?“


Man Dievas kasdien kalba (bet tik tuo atveju jei ką nors darau) per ženklus (gyvenimiškas aplinkybes). Kas tai yra kada nors parašysiu. Tai išgyvenimai. Kartais stipresni, kartais ne, o kartais skausmingi.

Kartais kalba per sapnus. Jeigu stipriai suklystu, rizikuoju gauti demonišką ataką, o tai pasilieka atmintyje ilgam.

Evangelija pagal Joną 10:27 (LBD6)
Manosios avys klauso mano balso;
aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.

Jono pirmas laiškas 2:27 (LBD6)
Dėl jūsų
patepimas, kurį iš jo esate gavę, lieka jumyse,
ir nereikia, kad jus kas nors mokytų,
nes pats jo patepimas moko jus visko,
ir jis yra tiesa, o ne melas.
Ir kaip jis jus pamokė, taip jame ir laikykitės.