Šventykla turėjo tris dalis:
- Šventų švenčiausioji (angl. Holy of Holies)
- vidinis kiemas / šventa vieta (angl. Inner Court / Holy Place)
- išorinis kiemas (angl. Outer Court)
Žmogus turi dvasią, sielą ir kūną.
Pirmas laiškas tesalonikiečiams 5:23 (LBD6)
Pats ramybės Dievas jus tobulai tepašventina ir teišlaiko sveiką bei nepeiktiną jūsų dvasią, sielą ir kūną mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui.
Naujoje Sandoroje šventykla tai ne pastatas, o mes patys.
Pirmas laiškas korintiečiams 3:16-17 (LBD6)
Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla – tai jūs!
Pirmas laiškas korintiečiams 6:15-20 (LBD6)
Argi nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus nariai? Tad nejaugi aš, ėmęs Kristaus narius, paversiu juos kekšės nariais? Nieku būdu! Ar nežinote, kad tas, kuris susijungia su kekše, tampa vienu kūnu su ja? Ir du taps, – sako Raštas, – vienu kūnu. Taip pat, kas susijungia su Viešpačiu, tampa viena dvasia su juo. Sergėkitės ištvirkimo! Jokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkaujantis nusideda savo kūnui. Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? Iš tiesų esate brangiai nupirkti. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!
*Šiuo atveju žodis kūnas žymi ne vien mėsą, o visą žmogų.
Apaštalų darbai 7:48-50 (LBD6)
Vis dėlto Aukščiausiasis negyvena rankų darbo būstuose. Taip sako ir pranašas:
Dangus – mano sostas,
o žemė – pakojis po mano kojų.
Kokius namus jūs norite man pastatyti? –
klausia Viešpats, –
ir kokia mano poilsio vieta?
Argi ne mano ranka visa tai padarė?!
*Izaijo knyga 66:1-2
Žmogų galime sulyginti su šventykla.
Užeiti į Šventų švenčiausiąją galėjo tiktai vyriausiasis kunigas, vieną kartą metuose. Į vidinį kiemą galėjo užeiti kunigai. Į išorinį kiemą galėjo užeiti eiliniai žmonės.
Jėzus išvarinėjo prekeivius iš išorinio kiemo. Šis veiksmas simbolizuoja velnių išvarymą iš kūno.
Evangelija pagal Matą 21:12-14 (LBD6)
Įėjęs į šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus ir tarė jiems: „Parašyta: Mano Namai vadinsis maldos namai, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne!“ Šventykloje susirinko prie jo aklų ir raišų, ir jis išgydė juos.
Apreiškimas Jonui 11:2 (LBD6)
O šventyklos išorinį kiemą praleisk, nematuok jo, nes jis skirtas pagonims. Jie tryps šventąjį miestą keturiasdešimt du mėnesius.
Ši Rašto eilutė geismus susieja su velniu.
Evangelija pagal Joną 8:44 (LBD6)
Jūsų tėvas – velnias,
ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas.
Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys
ir niekuomet nesilaikė tiesos,
jame ir nėra buvę tiesos.
Skleisdamas melą,
jis kalba, kas jam sava,
nes jis melagis ir melo tėvas.
Evangelija pagal Joną 8:44 (KB/TŽ7)
Jūsų tėvas – velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.
Evangelija pagal Joną 8:44 (DK2)
Jūs esate iš savo tėvo – velnio, ir norite vykdyti savo tėvo geidulius. Jis nuo pradžios buvo žmogžudys ir nepasiliko tiesoje, nes jame nėra tiesos. Kai jis kalba melą, kalba iš savęs; nes yra melagis ir to tėvas.
https://biblehub.com/john/8-44.htm
Velniai gyvena kūne.
Laiškas romiečiams 7:18-20 (LBD6)
Aš žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris. Mat gero trokšti sugebu, o padaryti – ne. Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu. O jeigu darau, ko nenoriu, tai nebe aš tai įvykdau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.
Velniai niekados neužvaldys dvasios. Galbūt itin retais atvejais gali užvaldyti sielą. Kai įtikime, mes gauname atnaujintą dvasią. Mūsų kūnas lieka toks pats koks buvo, todėl jis turi tuos pačius kūniškus norus kaip ir prieš įtikėjimą. Tai paaiškina tai, kodėl tikintys žmonės kartais suklumpa. Reikia išsivalyti nuo velnių kūne.
Vien dėl įtikėjimo gyvenimas nepasikeis. Pasikeitimas bus jaučiamas tik išsilaisvinus iš velnių.
Kaikurie žiopliai sako, kad krikščionys negali turėti velnių. Tai melas. Jiems tai nesuvokiama, nes jie nesupranta kaip tuo pat metu žmoguje gali būti ir Šventoji Dvasia ir velniai. Gali, nes velniai gyvena kūne – mėsoj.
Tik tie, kas tiki Jėzumi, turi galimybę gauti nuodėmių atleidimą (išlaisvinimą nuo velnių) ir amžinąjį gyvenimą (Jn 3:36; Apd 4:12; 1 Jn 5:12). Jėzus išlaisvinimą pavadino (Dievo) vaikų (mūsų laikais tai būtų – „krikščionių“) duona, o pagonės vaiką (ne Sandoros žmogų) pavadino šunyčiu, bet dėl jos stipraus tikėjimo visgi davė jos vaikui išlaisvinimą (Mt 15:21-28; Mk 7:24-30).
Puslapiai: 12
dzodis.com 