Biblijoje yra tokia „Jobo knyga“. Tikriausiai mažai kas ją skaitė visą, bet galima paskaityti nors pačią pradžią ir pabaigą. Perskaičius visą galima pamatyti kaip atrodo žmonių kvailumas. Ir dar tokie drįsta mokytojauti teisiesiems. Biblijoje toks debilumo tipas netiesiogiai įvardijamas kaip išdidumas.
Kai tokie akli mokytojai man mokytojauja, o aš jų neklausau, tai jie tuomet kaltina mane, kad tai neva aš esu išdidus, kad jų neklausau. Ir jie visados kaltina išgalvotomis nuodėmėmis, tarytum norėdami tave sugniuždyti. Čia tikriausiai tiktų žodis gaslighting. Tai yra manipuliavimas. Tokiu būdu jie tikriausiai nori iškelti save aukščiau tavęs ir tave valdyti. Tai vyksta tikriausiai net nesąmoningai, panašiai kaip pavydas.
2020.04.29 [RU]
(Šiuo filmuku pasidalijo Akmaral.)
2024.09.08 [RU]
Čia keliama versija, kad galbūt Jobą ištiko nelaimė dėl to, kad jis kažko labai bijojo ir tokiu būdu galimai nusidėjo, nes tai galimai prilyginama netikėjimui. Kažkaip taip.
Mergina siūlo padiskutuoti. Ta proga rašau šį straipsnį.
Mano aiškinimas:
Jobo 38 ir 39 – Dievas klausinėja Jobą, tokiu būdu parodydamas žmogaus menkumą santykyje su Dievu.
Jobo 40:11-12 – tiesiogiai minimas žmogaus išdidumas, kitaip sakant puikybė.
Jobo 40:15-24 – nurodomas begemotas.
Jobo 40:25-32 ir 41 (visas skyrius!) – nurodomas Leviatanas (jūrų drakonas). (To laikmečio žmonėms jūra buvo kaip mūsų laikmečio žmonėms kosmosas – tai pavojinga teritorija, pilna pavojų.)
Jobo 41:26 sako, kad Leviatanas yra visų išdidžiųjų gyvūnų karalius. Tokiu būdu Jobas yra netiesiogiai prilyginamas pačiam išdidžiausiam sutvėtimui.
Tuo viskas pasakyta. Visa Jobo knyga kalba apie žmogaus išdidumą. Yra toks dalykas kaip „nuosavas teisumas“ – Jobas bandė būti visiškai tobulas savo gerais darbais, tai gali būti išdidumas (Luko 18:9-17). Jobas bandė bylinėtis su Dievu dėl savo teisumo – tai išdidumas (Efeziečiams 2:8-9). Jobo draugai, akli mokytojai, irgi elgėsi išdidžiai, kaltindami prislėgtą žmogų išgalvotomis kaltėmis.
Palyginimai.
Jobo kaltės nurodymas, rodant į begemotą ir Leviataną, tai yra dvasinis principas, kurį tikintiems žmonėms verta žinoti. Per palyginimus (gyvenimiškose situacijose) mums yra duodami apreiškimai. Man taip yra buvę nesuskaitomą daugybę kartų. Netgi esu tai šiek tiek aprašęs šiame puslapyje, tik nežinia ar pakankamai aiškiai. Netgi esu pateikęs pavyzdžių, tik nežinia ar tai visiems suprantama.
Beje, Jėzus Kristus irgi kalbėjo palyginimais (Mato 13:34-35, Morkaus 4:33-34). Tai galbūt buvo šiek tiek kitas palyginimo stilius, nei Jobo knygos pavyzdyje. Bet esmė tame, kad pagrindinė dvasinė kalba yra palyginimų kalba.
Papildymas:
2024.09.10 [EN]
Jobo istorijoje galima įžvelgti dar ir tai, kad mes turime mylėti Dievą ir artimą net ir tuo atveju, jeigu mums iš jų nėra jokios naudos (Luko 6:32-35).
2024.09.10 [RU]
2024.08.31 [RU]
2024.09.13
Evangelija pagal Luką 2:34-35 (LBD’6)
O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.
[EN] NKJV, biblehub.com
[RU] синодальный, сравнение переводов
*Yra posakis: „draugą nelaimėje pažinsi“. Jobas iš savo žmonos gavo pasiūlymą keikti Dievą, bet nekeikė. Jobo draugai keikė Jobą tuo, kad jį kaltino. Kiti žmonės išvis nusisuko. Izraelitai iš Jėzaus tikėjosi karalystės atstatymo, o to negavę nusivylė juo ir keikė. Net ir šiais laikais žydai sako, kad mesijas bus tik tas, kuris atneš klestėjimą.
ugnies krikštas
https://dzodis.com/2021/10/10/ugnies-krikstas/
2024.09.14 [RU]
dzodis.com 