maisto pateikimo tvarka

Restorane (supaprastinta) maisto pateikimo tvarka yra tokia:
1) šaltas maistas
2) sriuba
3) karštas patiekalas
4) desertas

Taip vadinamas šlovinimas (t. y. muzikinis garbinimas) yra panašus į desertą. Panašu tuo, kad tai dažniausiai malonu.

Jokūbo 5:13 [EN] [RU]

(LBD 2012)
Kas nors iš jūsų kenčia? Tesimeldžia. Kas nors džiaugiasi? Tegul gieda.

(Kosto Burbulio 2022)
Kenčia kas iš jūsų? Tesimeldžia. Kas nors džiaugiasi? Tegul gieda psalmes.

(Dariaus Kundroto 2024)
Ar kas tarp jūsų kenčia? Tesimeldžia. Ar kas linksmas? Tegieda psalmes.

Būdamas alkanas vien desertu nepasitenkinsi, jis skirtas pabaigai, kaip malonumas. Stiprus maistas (mėsa) tai būtų Dievo žodis, Dievo žodžio supratimas, galbūt tikėjimo doktrinų supratimas, taip pat atleidimas, maldos gyvenimas, neapsivalgymas.

Šlovinimo muzika neteikia pasitenkinimo kai nešioji širdyje (t. y. savyje) taip vadinamą neatleidimą (t. y. pyktį). Nes tuomet klausantis muzikos sukyla pyktis.

2026.04.15 [EN]
https://www.tiktok.com/@danielmukendi_/video/7629035966585425173

Čia sako, kad:
Dievo artumas tai nėra garsi muzika, tai nėra muzika. Šiomis dienomis šlovinimas tampa pramoga, pasilinksminimas, emocinis pakylėjimas. Dievo artumas nėra vien tik atmosfera. Kai kurie žmonės šlovindami (t. y. dainuodami) garbina ne Dievą, bet garbina muziką. Garbinti Dievą galima ir per muziką, bet garbinimas dainuojant, pats savaime, nebūtinai yra Dievo garbinimas. Biblijoje aprašytas Abraomo sūnaus Izaoko paaukojimas yra pristatomas kaip Dievo garbinimas. Taip yra todėl, kad tikrasis garbinimas tai yra savo valios atsisakymas (paklusnumas).

Romiečiams 12:1 [EN] [RU]

(LBD 2012)
Dėl Dievo gailestingumo raginu jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį garbinimą.

(Kosto Burbulio 2022)
Todėl aš prašau jus, broliai, dėl Dievo gailestingumo savo kūnus aukoti kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, – tai jūsų sąmoninga tarnystė.

(Dariaus Kundroto 2024)
Taigi, broliai, maldauju jus Dievo gailestingumais, kad pristatytumėte savo kūnus gyva auka, šventa, priimtina Dievui – tai yra jūsų protingas tarnavimas.

*Textus Receptus vertimai verčia šiek tiek kitaip.

Taigi, tikrasis garbinimas nėra vien tik dainavimas: „aleliuja“.

Mato 15:8 [EN] [RU]

(LBD 2012)
Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs.

*Taip pat: Izaijo 29:13, Morkaus 7:6.

Tikrasis garbinimas yra net ne dainavimas. Garbinimas tai tavo širdies laikysena.

Nesugebėsi garbinti Dievą jeigu Jo nepažįsti. Tikrasis garbinimas tai atsakas į apreiškimą, kaip Izaijo 6.

Emocinis pakylėjimas dažniausiai nėra Dievo artumas. Nes po Dievo artumo visados seka transformacija (asmens pasikeitimas). Mozė lipo į kalną kaip ieškotojas, o nulipo kaip Įstatymo davėjas. Viešpats Jėzus Kristus prieš panirdamas į vandenį buvo dailidė, o išlipo kaip Mesijas. Paulius keliavo į Damaską kaip Bažnyčios persekiotojas, o patyręs Dievo artumą tapo apaštalas. Po Dievo artumo pasikeičia ne emocija, o tapatybė. Galima žinoti, kad asmuo patyrė Dievo artumą iš to, kad jo gyvenimas nuo to laiko pasikeitė. Verkimas bažnyčioje nieko nereiškia. Emocinis pakylėjimas tai nėra Dievo artumas, Dievo išgyvenimas, Dievo buvimas. Po Dievo artumo išgyvenimo sektų kardinalus tavo tapatybės pasikeitimas.

Susiję:

šlovinimas lūpomis ir liežuviu
https://dzodis.com/2019/12/21/slovinimas-lupomis-ir-liezuviu/