vaivorykštė kaip maišto simbolis

Pradžios knyga 9:8-17 (LBD)
Tuomet Dievas tarė Nojui ir su juo buvusiems sūnums: „Štai sudarau Sandorą su jumis ir jūsų būsimais palikuonimis, su visais gyvūnais, esančiais su jumis, – paukščiais, galvijais ir visais su jumis buvusiais žemės gyvuliais, kurie tik išlipo iš laivo. Aš palaikysiu Sandorą su jumis: niekada daugiau visi mirtingieji gyvūnai nebebus tvano vandenų išnaikinti, niekada daugiau nebebus tvano žemei nuniokoti. Ir tai, – pridūrė Dievas, – bus ženklas, kurį duodu visiems amžiams, mano Sandoros tarp manęs ir jūsų bei visų su jumis esančių gyvūnų: savo lanką padėjau į debesis, ir jis bus ženklas Sandoros tarp manęs ir žemės. Kai supūsiu viršum žemės debesis ir pasirodys debesyje mano lankas, aš atsiminsiu savo Sandorą tarp manęs ir jūsų bei visų mirtingųjų gyvūnų, ir vandenys niekada daugiau nebetaps tvanu visiems mirtingiesiems sunaikinti. Kai lankas bus debesyje, aš pažvelgsiu į jį ir atsiminsiu Sandorą tarp Dievo ir visų gyvūnų – visų žemėje esančių mirtingųjų.“ Dievas sakė Nojui: „Tai bus ženklas Sandoros tarp manęs ir visų žemėje esančių mirtingųjų“.

Iš dangaus vaivorykštė atrodo kaip žiedas, tai Dievo sandora su visa žmonija bei kūrinija. Kitoje Dievo sandoroje buvo apyvarpės apipjaustymas, tai taipogi žiedo forma. Vestuvinis žiedas irgi yra sandora ir tai taipogi žiedo forma.

Dievas pažadėjo daugiau nebausti savo kūrinijos vandeniu. Dievas pažadėjo bausti juos ugnimi.

Izaijo knyga 66:15-16 (LBD)
Štai ateis VIEŠPATS kaip ugnis,
o jo vežimai bus tarsi viesulas,
kad išlietų savo pyktį deginančia kaitra,
savo bausmę – ugnies liepsnomis.
Ugnimi ir kalaviju VIEŠPATS teis žmoniją;
daug bus VIEŠPATIES aukų.

Pirmas laiškas korintiečiams 3:12-15 (LBD)
Ar kas ant šio pamato stato iš aukso, sidabro, brangiųjų akmenų, medžio, šieno, šiaudų, – kiekvieno darbas išaiškės. Teismo diena jį iškels aikštėn, nes ji pasirodys ugnimi, ir ugnis ištirs, koks kieno darbas. Kieno statybos darbas ant to pamato išliks, tas gaus užmokestį. O kieno darbas sudegs, tas praras užmokestį; jis pats išsigelbės, bet tartum per ugnį.

Kaikurie žmonės naudoja vaivorykštės vėliavą kaip leidimą suteikiantį jiems teisę nuodėmiauti, nes jie dėl sandoros neva nebus baudžiami. Dauguma jų to net nesupranta, jie nesupranta darantys šventvagystę.

Tvanas galimai buvo reikalingas tam, kad apvalyti žmoniją nuo suteršto DNR. Galbūt puolę angelai turėjo planą suteršti žmonių DNR tam, kad negalėtų gimti Kristus.

Pradžios knyga 6:1-4 (LBD)
Kai žemėje žmonių pradėjo daugėti ir jiems gimė dukterų, dangiškosios būtybės [Pažod. „Dievų sūnūs“.] žiūrėjo į jas, matė, kokios jos gražios ir ėmė iš jų sau žmonomis tas, kurios patiko. Tuomet VIEŠPATS tarė: „Mano Dvasia nepasiliks amžinai žmoguje, nes jis yra ir kūnas. Tetrunka jų dienos šimtą dvidešimt metų.“ Tomis dienomis, kaip ir vėliau, kai dangiškosios būtybės [Pažod. „Dievų sūnūs“.] susijungė su žmonių dukterimis, žemėje pasirodė milžinai. Jie buvo senovės galiūnai, garsūs vyrai.

Tvanu buvo apvalyta žemė nuo nuodėmės.

Pradžios knyga 6:11-13 (LBD)
Betgi Dievo akyse žemė buvo pagedusi ir pilna smurto. Dievas matė, kad žemė buvo pagedusi, nes visi žmonės buvo sudarkę savo kelius žemėje. Tuomet Dievas tarė Nojui: „Nusprendžiau padaryti galą visiems mirtingiesiems, nes per juos žemė prisipildė smurto; štai sunaikinsiu juos drauge su žeme.

Vaivorykštė turi septynias spalvas. LGBT vėliava turi šešias spalvas. Skaičius 7 simbolizuoja užbaigtumą, tobulumą. Skaičius 6 simbolizuoja žmogų, nuodėmę.

Evangelija pagal Matą 24:37-39 (LBD)
Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.

Labai tikėtina, kad dabar žmonijos nuopolis į nuodėmę didės eksponentiškai (su pagreičiu).

Evangelija pagal Matą 24:9-14 (LBD)
Paskui jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami. Daugelis suklups, ims vieni kitus išdavinėti ir vieni kitų nekęsti. Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios. Kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals. O kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas. Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.

Malonė reiškia ne tai, kad galima daryti ką nori. Malonė reiškia tai, kad duota laiko atsiversti.

Petro antras laiškas 3:9-10 (LBD)
Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų. O Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, stichijos nuo karščio suirs, ir žemė su savo veikalais sudegs.

Laiškas romiečiams 1:18-28 (LBD)
Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisingumu. Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai atskleidė. Jo neregimosios ypatybės – jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių, taigi jie nepateisinami. Pažinę Dievą, jie negarbino jo kaip Dievo ir jam nedėkojo, bet tuščiai svarstydami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo. Girdamiesi esą išmintingi, tapo kvaili ir išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus. Todėl Dievas per jų širdžių geismus atidavė juos tokiam netyrumui, kad jie patys teršė savo kūnus. Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir lenkėsi bei tarnavo kūriniams, o ne Kūrėjui, kuriam šlovė per amžius. Amen! Štai kodėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsidegė geiduliais vienas kitam, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir už iškrypimą jiems patiems būdavo vertai atlyginama. Jie nesirūpino pažinti Dievą, tai ir Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nedera.

Psalmynas 21:8-12 (LBD)
Karalius pasitiki VIEŠPAČIU
ir dėl ištikimo Aukščiausiojo gerumo visada bus saugus.
Tavo ranka suras visus tavo priešus,
tavo dešinė suras tuos, kurie tavęs nekenčia.
Degink juos tarsi krosnies liepsna,
tą dieną, kai pasirodysi.
Tesunaikina juos įniršęs VIEŠPATS;
tepraryja juos ugnis.
Išnaikink jų palikuonis žemėje,
o jų vaikus – iš žmonijos.
Jei jie kėsintųsi tau daryti pikta
ir sumanytų tau kenkti, jiems nepasiseks.

Habakuko knyga 2:2-4 (LBD)
Tuomet VIEŠPATS man atsakė ir tarė:
„Užrašyk regėjimą,
įrašyk taip aiškiai į lenteles,
kad ir bėgikas jį perskaitytų.
Nustatytu laiku regėjimas išsipildys,
o dabar jis skuba į tikslą ir nemeluoja.
Jei atrodo, kad jis gaišuoja, palauk;
jis tikrai išsipildys ir nesuvėluos.“
Pasižiūrėk į puikuolį!
Jo dvasia nėra dora;
o teisus žmogus gyvena savo tikėjimu.

Petro pirmas laiškas 4:1-4 (LBD)
Kadangi Kristus kentėjo kūnu, tai ir jūs apsiginkluokite ta pačia mintimi, jog kas iškentėjo kūnu, tas jau pametė nuodėmę, kad likusį laiką žemėje pragyventų nebe žmonių aistromis, o Dievo valia. Gana, kad praėjusį laiką buvote pasidavę pagonių valiai, gyvendami begėdystėmis, geiduliais, girtavimu, pokyliavimu, išgėrimais ir neleistinomis stabmeldystėmis. Todėl jiems stebėtina, kad jūs nebebėgate kartu su jais pasinerti į tą patį palaidumo verpetą, ir jie piktžodžiauja. Betgi jie turės duoti apyskaitą tam, kuris pasirengęs teisti gyvuosius ir mirusiuosius.

Šis tekstas buvo sukurtas dėka šio video: